Skirsnemunė

Skisnemunė, kaimas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, 9 km į rytus nuo Jurbarko, Nemuno dešiniajame krante; seniūnijos, katalikų ir evangelikų liuteronų parapijų centras. 724 gyventojai (2021). Pro kaimą eina Kauno–Jurbarko plentas. Šv. Jurgio (pastatyta 1903), evangelikų liuteronų (1849) bažnyčios. Paštas, medicinos punktas, J. Baltrušaičio pagrindinė mokykla (nuo 1993, 1844 įkurta pradinė; joje veikia kraštotyros muziejus), kultūros centras, biblioteka (įkurta 1946). 2 km į vakarus nuo kaimo yra Antkalniškių piliakalnis. Netoli Skirsnemunės yra Panemunių regioninis parkas.

Skirsnemunės herbas

Istorija

Minima nuo 13 amžiaus. Netoliese Vokiečių ordino kariuomenė pastatė Christmemelio, lietuviai – Bisenės pilį. 1431 čia pasirašyta Skirsnemunės sutartis. 15 a. Skirsnemunė buvo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvaras, 16 a. pradžioje ji vadinama miestu. Iki 1523 pastatyta bažnyčia. 1598 Skirsnemunei suteikta turgaus ir prekymečių privilegija (pakartota 1644, 1647, 1649, 1685, 1731). 15–18 a. Skirsnemunė buvo valsčiaus centras. 1788 buvo 42 kiemai, 1792 Skirsnemunei suteikta Magdeburgo teisė. 1808, 1818 ir 1875 degė.

20 a. 3–4 dešimtmetyje veikė žemės ūkio mašinų dirbtuvė, pieninė, smulkaus kredito draugija, iki II pasaulinio karo pradėtas statyti pirmasis Lietuvoje cemento fabrikas. 1941 09 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Šilinės miške prie Jurbarko su kitais nužudyti Skirsnemunės žydai. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Lietuvos partizanų Jurbarko grupės Skirsnemunės skyrius. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 8 Skirsnemunės gyventojus. SSRS okupacijos metais Skirsnemunė buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 2002 patvirtintas Skirsnemunės herbas. 1859 buvo 497, 1897 – 1409, 1923 – 707, 1959 – 439, 1970 – 503, 1979 – 538, 1989 – 634, 2001 – 905, 2011 – 772 gyventojai.

Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1903) Skirsnemunyje