sklereidės

skleredės (sklero… + gr. eidos – pavidalas), augalų ramstinio audinio sklerenchimos ląstelių tipas (šalia plaušų). Sklereidės išsidėsto pavieniui arba grupėmis. Dažnai randamos pirminėje žievėje, šerdyje, medienoje ir karnienoje. Sklereidės būna įvairių formų: kriaušių vaisių minkštimo akmeninės ląstelės (brachisklereidės) – beveik apvalios, lapų ir sėklų luobelių osteosklereidės – pailgos su išplatėjusiais galais, obuolių arba pupelių sėklų luobelės makrosklereidės – ištįsusios, lazdeliškos, atogrąžų ir vandens augalų lapų pavienės asterosklereidės – šakotos. Iš sklereidžių susidaro vaisių (pvz., riešutų lukštų) ir sėklų (pvz., vyšnių arba slyvų kauliukų) audiniai. Daugelio sklereidžių sienelės yra sumedėjusios (lignifikuotos) ir labai storos – kartais užima visą ląstelės tūrį. Sklereidės teikia augalo audiniui, kuriame jų randama, atsparumą gniuždymui.

1316