skleroflai (sklero… + gr. phyllon – lapas), kietalapiai augalai standžiais kietais lapais, kuriuose labai daug ramstinių audinių. Sklerofilų lapai ir stiebai dažniausiai turi daug kseromorfinių požymių. Sausrų metu sklerofilai lapai nenuvysta. Sklerofilai prisitaikę augti šilto ir sauso klimato sąlygomis (kontinentinėse srityse, dykumose, pusdykumėse) arba sausose, smarkiai įšildomose buveinėse (kalvų ir kalnų šlaituose, smėlynuose, stepėse). Daug sklerofilų prisitaikę augti vietovėse, kurių dirvožemyje labai mažai fosforo junginių. Prie sklerofilų priskiriami kai kurių rūšių eukaliptai, banksijos, mirtos, mirtenės, rozmarinai, eraičinai, ašuotės. Lietuvoje sklerofilų nedaug, dauguma jų auga žemyniniuose ir pajūrio smėlynuose, pvz., pajūrinė zunda, smiltyninė rugiaveidė, smiltyninis šepetukas.
849