skleròzė (gr. sklērōsis – sukietėjimas), audinio ar organo sustandėjimas, išvešėjus jungiamajam audiniui. Slerozę gali sukelti lėtinis uždegimas (tuberkuliozė, reumatoidinis artritas), kraujotakos sutrikimas (kardialinė kepenų cirozė), medžiagų apykaitos sutrikimai. Sklerozė būna židininė (jungiamasis audinys veša židiniais) ir difuzinė (jungiamasis audinys pasklidęs tarp parenchimos elementų). Gali susidaryti įvairiuose organuose: plaučiuose (pneumosklerozė), širdies raumenyje (kardiosklerozė), inkstuose (nefrosklerozė), arterijose (arteriosklerozė), kepenyse (kepenų cirozė). Progresuojant sklerozei organas deformuojasi, randėja, raukšlėjasi, sutrinka jo funkcija.
1334