skliñdžiai, blỹnai, paplokšti keptuvėje kepami kepinėliai. Populiarus valgis daugelyje Rytų Europos šalių.
LIETUVOJE sklindžiai nuo seno kepami su taukais (arba patepus keptuvę lašiniais), sviestu, aliejumi iš kvietinių, avižinių, grikių, žirnių miltų, trintų žalių arba virtų grūstų bulvių. Grikių sklindžiai mėgstami Dzūkijoje. Vadinamieji lietiniai sklindžiai kepami iš skystos kvietinių miltų ir pieno tešlos. Į sklindžius dedama įvairaus įdaro: mėsos, spirgų, žuvų, grybų, daržovių, sūrio, varškės, uogienės. Į lietinius sklindžius įdaras susukamas, jie dar kiek pakepami, į kitų sklindžių tešlą įdaro įmaišoma. Rytų Lietuvoje dideli (per visą keptuvę) sklindžiai dažnai kepti pusryčiams, Vakarų Lietuvoje, Užnemunėje – maži ir valgyti rečiau. Sklindžiai nuo seno valgomi su riebalais, grietine, rūgusiu arba saldžiu pienu, uogiene.
sklindžiai
lietiniai sklindžiai su mėsos įdaru