skõlinimosi poltika, valstybės, savivaldybės, įmonės ar kito ekonominio subjekto, naudojančio paskolas savo veiklai finansuoti, tikslų ir būdų, kuriais organizuojamas ir vykdomas skolinimasis, visuma.
Valstybės skolinimosi politika
Valstybės skolinimosi politika susijusi su valstybės institucijų skolinių įsipareigojimų prisiėmimu, pasiskolintų lėšų naudojimu ir grąžinimu; ją sudaro esamos valstybės skolos tvarkymo, naujų finansinių išteklių pritraukimo ir skolintų lėšų panaudojimo politika. Valstybės skolinimosi politika apima strategijos parengimą (nustatomi skolinimosi tikslai, maksimalios ribos ir priemonės, skolinimasis suderinamas su pinigų politika), planavimą (nustatomi iždo reikalavimai, parengiama skolos programa atsižvelgiant į skolinimosi priemonių naudojimo dažnumą, mastą ir emisijas), skolos išdėstymo organizavimą ir vyriausybės vertybinių popierių pirminės rinkos valdymą (valdoma emisijos mastas, skolinimosi kalendorius, pardavimo procedūros), antrinės vyriausybės vertybinių popierių rinkos valdymą (plėtojama antrinė vidaus kapitalo rinka, didinamas jos likvidumas), skolinių įsipareigojimų apskaitą, pasiskolintų lėšų tikslinio panaudojimo analizę su pasiūlymais dėl skolinimosi masto ir būdų, valstybės skolos grąžinimo laiku ar jos refinansavimo kontrolę.
Valstybės skolinimosi poreikis nustatomas atsižvelgiant į biudžeto deficitą, lėšų trūkumą valstybinėse institucijose ir įmonėse, valstybės skolos refinansavimo išlaidas, o skolinimosi rinkos (vidaus ar užsienio) pasirenkamos atsižvelgiant į šalies mokėjimų balanso būklę, kad nedidėtų užsienio skolos ir BVP santykis.
Valstybės skolos valdymas
Valstybės skolą dažniausiai valdo finansų ministerija (derasi su potencialiais kreditoriais, nustato skolinimosi poreikį, ieško vidaus ir užsienio finansavimo šaltinių, atlieka skolinimosi operacijas), ekonomikos (ūkio) ministerija (skirsto pasiskolintas lėšas įvairiems plėtros projektams, investicijoms ir prižiūri, kaip jos naudojamos) ir centrinis bankas (tvarko mokėjimų balansą, valdo užsienio atsargas, kai kuriose šalyse turi išimtinę teisę skolintis užsienio finansų rinkose išleidžiant vyriausybės vertybinius popierius užsienio valiuta).
Įmonės skolinimosi politika
Įmonės skolinimosi politika apima skolintų lėšų pritraukimą įmonės veiklai finansuoti ir efektyvų jų naudojimą. Nustatomi būsimo skolinimosi tikslai ir uždaviniai, limitai pagal lėšų naudojimo kryptis (pirmiausia apyvartinį kapitalą ir ilgalaikes investicijas), skoliniai įsipareigojimai pagal trukmę ir jų užtikrinimo būdus (įkaitus, garantijas, laidavimus ir kitus), įvertinamos galimybės perleisti kreditoriams įmonės aktyvus (pvz., akcijas, materialųjį turtą, kitų įmonių išleistus vertybinius popierius), taikyti abipusių ir daugiašalių reikalavimų užskaitas ir kita. Pasirenkant konkrečius skolinimosi šaltinius ir priemones atsižvelgiama į įmonės kreditingumą, paskolų palūkanų normas ir administravimo mokesčius, paskolos ar kredito linijos dydžio apribojimus, vertybinių popierių emisijos galimybes ir išlaidas, skolinto kapitalo rizikos ir pelningumo santykį.
Lietuvoje
Lietuvoje valstybės skolinimosi politikos tikslas – užtikrinti įstatymų nustatytą valstybės išlaidų finansavimą ir skolinių įsipareigojimų vykdymą skolintomis lėšomis su kuo mažesnėmis sąnaudomis ir priimtina rizika vidutiniu laikotarpiu. Pagal Valstybės skolos įstatymą (1996, nauja redakcija 2011) sprendimus dėl esminių valstybės turtinių įsipareigojimų (didesnių kaip 12 mln. eurų) prisiėmimo priima ir Vyriausybės teikimu skolinimosi limitus nustato Seimas. Sprendimą skolintis valstybės vardu mažesnę kaip 12 mln. eurų sumą neviršijant nustatytų skolinimosi limitų ir suteikti valstybės garantiją dėl tokios paskolos priima Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Skolinantis vidaus ir užsienio rinkose (imant paskolas, išleidžiant vyriausybės vertybinius popierius) ir valdant valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija. Vyriausybė gali skolintis valstybės biudžeto deficitui finansuoti, jo pinigų srautams subalansuoti, valstybės investicijoms finansuoti, valstybės ir jos socialinės apsaugos fondų skoloms padengti, t. p. kitiems tikslams, kai dėl to yra priimtas atskiras įstatymas. Lietuvos bankas dalyvauja išleidžiant ir išperkant VVP, atliekant mokėjimus. Valstybės kontrolė teikia Seimui kasmetines išvadas apie valstybės skolos būklę ir kontroliuoja, kaip naudojamos pasiskolintos lėšos.
2009–11, per pasaulinę finansinę krizę, valstybės skola padidėjo daugiau kaip 20 mlrd. litų, bendra jos suma (su ankstesniais įsiskolinimais) pasiekė daugiau kaip 40 mlrd. litų, t. y. padidėjo 2 kartus. 2019 valstybės skola sudarė 17,8 mlrd. eurų.
2047
-skolinimasis