Skómantas (sen. rus. Skomond) ? apie 1244–45, lietuvių ar jotvingių kunigaikštis ir karvedys. Su pėstininkų kariauna rengė antpuolius į Rusią, pasižymėjo gebėjimu greitai įveikti didelius atstumus. Apie 1244–45 su Baručiu surengė pėstininkų žygį į Pinsko apylinkes, kurias apiplėšę buvo užklupti Voluinės ir Haličo kunigaikščių Vasilkos ir Danieliaus Haličiečio pasiųstos kariaunos. Lietuviai buvo sumušti, Skomantas ir Barutis žuvo. Anot Haličo–Voluinės metraščio (13 a.), Skomantas buvo žymus žynys ir auguras (pranašautojas). Jo galva buvo nukirsta ir pamauta ant kuolo. Skomanto žūties epizodą metraštininkas išskiria iš bendro pasakojimo apie 1234–45 Haličo Voluinės kunigaikščių kovas su lietuviais ir jotvingiais, todėl neaišku, ar jis buvo lietuvis, ar jotvingis. K. Boruta parašė eiliuotą Sakmę apie Skomantą ir Borutą bei kitus jotvingių karžygius (1964); jotvingiais juos laiko ir kai kurie mokslininkai (kalbininkas K. Būga, istorikai V. Pašuto, J. Jurginis). Minėtame metraštyje Skomantas nevadinamas jotvingiu, todėl galėjo būti lietuvių kunigaikštis.
2556