Skòpjės istòrija. Miesto pradžia – 3 a. pr. Kr. ilyrų gyvenvietė. 164 pr. Kr. užėmė Roma, vėliau gyvenvietė tapo Dardanijos (Aukštutinės Mezijos provincijos dalis) centru Skupais (lotyniškai Scupi). Po 518 žemės drebėjimo Bizantijos imperatorius Justinianas I Didysis atstatė kaip Justinianą Primą (lotyniškai Iustiniana prima).
Nuo 535 arkivyskupijos centras. Nuo 6 a. puldinėję slavai miestą pavadino Skoplje arba Skopje. 10–11 a. Skopjė buvo Bulgarijos prekybos svarbiausias centras, valdant carui Samueliui 972–992 – Vakarų Bulgarijos sostinė. 1018–1185 priklausė Bizantijai, Bulgarijos temos sostinė. Nuo 13 a. pabaigos valdė serbai, 1346–92 Serbijos karalystės sostinė.
Skopjės tvirtovės liekanos (pastatyta 6 a., 11 a. išplėsta)
1392–1913 Osmanų imperijos provincijos sostinė Üsküpas, svarbus prekybos centras. 1689 Skopję užėmę Austrijos kariniai daliniai sudegino miestą dėl choleros epidemijos; Skopjė atsigavo tik 19 a. antroje pusėje nutiesus Belgrado–Salonikų geležinkelį.
Po II Balkanų karo (1913) atiteko Serbijai, 1918–29 Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės, nuo 1929 – Jugoslavijos dalis.
1945–91 Jugoslavijos Federacijos Makedonijos Respublikos, nuo 1991 – nepriklausomos Šiaurės Makedonijos sostinė. Per 1963 žemės drebėjimą sugriauta apie 80 % pastatų, žuvo 1070 žmonių. 1981 buvo 405 900 gyventojų.
-Skupai; -Scupi; -Justiniana Prima; -Skoplje; -Üsküp; -Skopjė