skordatūrà (it. scordatura < scordare – išderinti), vienos arba kelių stygų įprasto derinimo laikinas pakeitimas. Dažniausiai ne daugiau kaip 1,5 tono aukštyn arba žemyn. Padeda lengviau atlikti kai kuriuos intervalus, akordus ir pasažus, praplečia instrumento diapazoną, pakeičia garso tembrą ir stiprumą, leidžia transponuoti. Skordatūra dažnai vartota 16–17 a. kūriniuose liutniai, vėliau – ir gitarai, violoms. Nuo 17 a. vartojama kūriniuose smuikui, nuo 18 a. – ir kitiems styginiams muzikos instrumentams. Pasitaiko R. Wagnerio, N. Rimskio‑Korsakovo, G. Mahlerio ir kitų kompozitorių kūriniuose orkestrui.
1915