skrabalas

medinis skrabalas su šerdimis (20 a. pirma pusė, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus)

skrãbalas, baškalas, kañkalas, klebẽtas, skabalas, tarškùtis, lietuvių ganymo arba muzikos instrumentas – kratomasis ar mušamasis (rečiau) idiofonas. Medinė skobta trapecijos ar metalinė cilindro, kūgio pavidalo dėžutė ar stačiakampė lentelė su 1–3 šerdelėmis. Mediniai skrabalai turėdavo išpjaustytus, metaliniai – iškaltus gyvulių savininkų inicialus, instrumento padirbimo metus, ornamentus, išgręžtas 1–3 garsaskyles. Nuo seno iki 20 a. buvo rišami ganomiems galvijams po kaklu. Kartais medinius skrabalus ranka kratė kaimo, nuo 20 a. antros pusės ir kai kurių folkloro ansamblių muzikantai; kai kada kaimo kapelose 2 lazdelėmis mušami mediniai be šerdelių skrabalai, pritvirtinti prie į žemę įbestos lazdos (iki 20 a. pirmos pusės) arba prie būgno (iki šiol).

metaliniai skrabalai

modifikuoti 27 dėžučių skrabalai (Kauno miesto muziejus)

1947 P. Serva pagal J. Švedo projektą pagamino modifikuotus 9 dėžučių skrabalus (diapazonas d¹–d²), sujungtus su pedaliniu būgnu – kelmu; liaudies muzikos instrumentų ansambliuose ir orkestruose naudojami 27 dėžučių skrabalai. Dėžutės pritvirtintos prie 7 skersinių. Mušama dviem medinėmis lazdelėmis. Garsaeilis c¹, d¹, e¹, f¹–e³.

idiofonas

1352