fiksuoto sparno bemotorė skraidyklė
skraidỹklė, deltaplãnas (gr. abėcėlės ketvirtoji raidė + pranc. (aéro)plane – lėktuvas), sunkesnis už orą skraidymo aparatas, turintis delta raidės formos sparną, valdomas keičiant masės centro padėtį. Skraidyklės sparną dažniausiai sudaro duraliuminio vamzdžių rėmas, aptrauktas orui nelaidžiu audeklu. Skrendant sparnas įgyja dviejų viršūnėmis sueinančių paviršių formą. Skraidyklės masės centre įtaisyti lakūno diržai ir valdymo trikampis, kurį pakreipdamas lakūnas keičia skraidyklės masės centro vietą ir skraidyklės padėtį ore. Skraidyklės būna bemotorės, motorizuotos (su važiuokle ir be važiuoklės), hidroplanai ir amfibijos. Skraidyklės skridimo greitis 30–120 km/h, skridimo aukštis iki 6 km, aerodinaminė kokybė (nuotolis, kurį skraidyklė nusklendžia, kol nusileidžia 1 m) iki 17. Labai paplito pačios pakylančios skraidyklės su nedideliais (10–15 kW) varikliais.
Pirmąją skraidyklę 1891 pagamino vokiečių inžinierius O. Lilienthalis. Lietuvoje pirmąją skraidyklę 1969 pagamino R. Aleksiejus, Algimantas Miklaševičius ir V. Silevičius. 1984 Kazimieras Mikalauskas pakilo į orą su motorizuota skraidykle.