skrepliai

skreplia (sputum), kvėpavimo takų patologinės (liguistos) išskyros. Iš organizmo dažniausiai pašalinami kosint. Pagal pobūdį skrepliai būna mukoidiniai (gleivingi) – balti ar pilkšvi, negausūs, bekvapiai (būdingi faringitui, bronchitui, bronchinei astmai), pūlingi – geltoni, žalsvi, kartais rudi, tiršti, blogo kvapo (esant sinusitui, plaučių uždegimui, cistinei fibrozei, plaučių pūliniui, bronchektazėms), kartais seroziniai – balti, vandeningi, gausūs, kartais rausvi, bekvapiai (dažniausiai būdingi plaučių edemai). Rusvi rūdžių spalvos skrepliai būna sergant krupiniu plaučių uždegimu (stafilokokine pneumonija). Skreplių atkostima nedaug esant plaučių uždegimui, bronchinei astmai. Ertminis gausus skrepliavimas būdingas bronchektazėms, plaučių pūliniui, cistinei fibrozei. Kraujo priemaišų skrepliuose pasitaiko dėl kraujavimo iš dantenų, nosies, įsikandus liežuvį, dėl tuberkuliozės, įgimtos ar įgytos širdies ydos (mitralinio vožtuvo stenozės). Diagnozuojant ligą ir jos sukėlėją skrepliai tiriami mikroskopiškai (matomos juose esančios ląstelės, kai kurios bakterijos, grybeliai), mikrobiologiškai (daromas pasėlis į terpę, nustatoma, kokios bakterijos auga), imunologiškai (ieškoma biologiškai aktyvių mediatorių, fermentų, citokinų, antikūnų). Skreplių išskyrimą gali palengvinti fiziologinio (0,9 %) ar hipertoninio natrio chlorido tirpalo inhaliacija (atliekamas vadinamasis indukuotųjų skreplių tyrimas).