skrotẽlė, arti vienas kito išaugusių ir beveik viename aukštyje išsidėsčiusių augalo lapų grupė. Pagal padėtį stiebo atžvilgiu skiriami 2 tipai: pamatinė skrotelė ir viršūninė skrotelė. Pamatinė skrotelė būna prigludusi prie žemės, ją sudaro iš labai trumpo stiebo (pvz., kiaulpienės) arba iš suartėjusių apatinės stiebo dalies tarpubamblių (pvz., tūbės) išaugę lapai. Būdinga kai kuriems daugiamečiams ir daugeliui dvimečių augalų. Pirmaisiais metais dvimečiai augalai išaugina lapų skrotelę, antraisiais augimo metais skrotelės lapai nudžiūsta ir augalas išaugina lapuotą stiebą (pvz., nakviša). Kai kurie vienamečiai augalai iš pradžių išaugina pamatinę skrotelę, vėliau išauga lapuotas stiebas (pvz., žvaginė). Dauguma pamatinę skrotelę turinčių augalų prisitaikę augti pievose ir ganyklose, jie atsparūs mindymui, nugraužti lapai greitai atauga.
kiaulpienės pamatinė skrotelė
Kalnuose ir šalto klimato srityse skroteles turintys augalai apsisaugo nuo šalčio ir stiprių vėjų. Viršūninė skrotelė būna stiebo viršūnėje (pvz., avipaparčio, diksonijos). Skroteles turintys augalai priklauso įvairioms taksonominėms grupėms, bet daugiausia jų yra astrinių, bastutinių, bromelijinių ir kitose šeimose.
849