juodosios skruzdėlės amarų kolonijoje
skrùzdėlės (Formicidae), plėviasparnių (Hymenoptera) būrio vabzdžių šeima. Apie 10 000 rūšių (Lietuvoje 65). Paplitusios beveik visame pasaulyje, didžiausia įvairovė tropinio klimato juostose. Smulkios 1–20 mm, pasižyminčios didele formų įvairove ir bendruomeniniu gyvenimo būdu. Kūnas įvairių spalvų (geltonas, rudas, juodas). Krūtinę su pilveliu jungia stiebelis iš statmenos plokštelės arba bent 2 mazgelių. Pilvelį sudaro ryškiai judrus stiebelis ir kompaktiška kita dalis. Antenos alkūniškos. Skruzdėlės turi metapleurinę liauką, kurioje gaminama skruzdžių rūgštis. Gyvena šeimomis lizduose – skruzdėlynuose. Šeimą sudaro sparnuoti patinai ir patelės bei besparnės darbininkės. Jos rūpinasi lizdų statyba, maisto rinkimu, jauniklių maitinimu ir priežiūra. Kartais šeimose būna grupė stambių darbininkių su didele galva ir masyviais žandais – jos vadinamos kareiviais. Patinų gyvenimo trukmė daug mažesnė nei patelių. Susiformavę sparnuoti individai iškart palieka skruzdėlyną. Apvaisintos sparnuotos patelės nusigraužia sparnus. Naują šeimą gali suformuoti viena apvaisinta patelė. Įvairios rūšys skirtingai formuoja šeimas, kartais tą daro kelios patelės, kartais skyla jau susiformavusi šeima.
rudoji miško skruzdėlė (Formica rufa)
Skruzdėlėms būdingas ir laikinas arba pastovus parazitizmas (kai iš kitų šeimų vagiamos skruzdėlės šeimai sudaryti arba kaip vergai). Skruzdėlynai įrengiami žemėje arba iš dalies jos paviršiuje, medžio kelmuose, kamienuose, būna jų įvairių derinių. Skruzdėlės minta įvairiu maistu: gyvūniniu (dažniausiai įvairiais bestuburiais) ir augaliniu (sėklomis, vaisiais, nektaru).
juodųjų skruzdėlių kokonai, besparnės darbininkės ir sparnuotos patelės
rudosios miško skruzdėlės skruzdėlynas
1618
skruzdėlynas