skudučiai
skudùčiai, skudùtės, skùdai, skurdùčiai, skurdùtės, skurgùčiai, tūtéklės, tutùčiai, lietuvių muzikos instrumentas – švilpiamasis aerofonas; uždara daugiavamzdė fleita.
Sandara, išgaunami garsai
tradiciniai skudučiai (Kauno miesto muziejus)
Tradicinius skudučius sudaro 5–8 vamzdelių rinkinys. Vamzdeliai būna 8–20 cm ilgio ir 1–3 cm skersmens; dirbami iš uosio, šaltekšnio, alksnio, karklo medienos, gluosnio ar liepos žievės, tuščiavidurių augalų (builio, garšvos, skudučio, nendrės) stiebų. Vamzdelių viršutinis galas nupjautas 2 priešpriešiniais kampais, apatinis – aklinas (stiebo narelio pertvara) ar uždarytas medienos dugnu, neslankiojamu ar slankiojamu (labai retai) kamščiu.
Kiekvienu vamzdeliu (turi savo vardą, ritmo formules, jas įsiminti padedančius ritmiškai skiemenuojamus prasminius žodžius, garsažodžius ir žymėjimą įpjovomis) išgaunamas vienas pastovaus aukščio tonas. Skudučiai derinami pagal skudutininkų pasirinktos instrumentinės sutartinės garsaeilį. Skudučio garsaeiliai daugiausia diatoniniai, kartais anhemitoniniai. Garsas trumpos trukmės, šviesus, skardus. Mediniai skudučiai buvo drėkinami alumi ar vandeniu, kad geriau skambėtų.
Nuo seno iki 20 a. pirmos pusės Šiaurės Rytų Lietuvoje skudutininkų grupės skudučiavo daugiausia tradicines instrumentines ir vokalines sutartines, 20 a. pirmoje pusėje kartais naujoviškas sutartines, šokius.
Istorija
Skudučiai yra labai senos kilmės daugiavamzdė fleita. Skudučiai (tutuklės) minimi J. Bretkūno 1579–90 Biblijos vertimo priede. Tradiciniai skudučiai dirbami ir naudojami folkloro ansambliuose. Nuo 1973 A. K. Karaška iš miškinio skudučio rekonstravo skudučius ansambliams ir muziejams.
Nuo 20 a. 3 dešimtmečio skudučiai modifikuojami (A. Liepus). Modifikuotų skudučių rinkinys turi daugiau vamzdelių, temperuotą derinimą, įvairias slankiojamojo kamščio konstrukcijas; kartais naudojamos netradicinės medžiagos, apdaila ir kita. 1930–36 sudarytas chromatinis g1–e3, 1950–55 nusistojo beveik diatoninis g1–e3 ir chromatinis g1–g3 komplektai (skudučiuoja šeši atlikėjai). Nuo 1973 mokyklose per muzikos pamokas dar naudojami I. Petrošiaus 1966 sukonstruoti plastiko skudučiai. Nuo 1950 skudučiuojama Lietuvos dainų šventėse (500–1200 skudutininkų), kituose renginiuose. Pučiami lietuvių liaudies, kompozitorių sukurti ir aranžuoti kūriniai.
skudutininkai
Žymesni skudutininkai
19 a. antros pusės–20 a. pirmos pusės skudutininkai: S. Valackas, M. Paliulis, M. Bičiūnas, J. Bičiūnas, J. Davidonis, S. Einoris, M. Drevinskas, M. Klibas, A. Latvėnas, M. Venclavas, D. Vaitiekūnas, J. Krisikėnas, P. Lapienė, K. Burbulis.
tutuklės; aerofonas; fleita
L: Žalia Rūta Sutartines ir musu muzikos inrankiai / Dirva‑Žinynas 1904 nr. 43; J. Švedas Skudučiuok! Kaunas 1936; Lietuvių liaudies instrumentinė muzika: Pučiamieji instrumentai / sud. ir parengė S. Paliulis Vilnius 1959; Skudučiai mokykloje / sud. M. Stepšytė Vilnius 1971; A. Vyžintas Skudučiai Vilnius 1975; R. Žarskienė Skudučiavimo istoriškumo problemos / Tautosakos darbai 1998 t. 9(16), Kolektyvinis skudučiavimas – Europos muzikinės etninės kultūros fenomenas / Tautosakos darbai 2000 t. 13(20); S. Paliulis Sutartinių ir skudučių keliais. Tautosakininko gyvenimas ir darbai / parengė A. Vyžintas Vilnius 2002.
1352