skujagavė (Pholiota), papėdgrybūnų (Basidiomycota) skyriaus, pievagrybiečių (Agaricales) eilės, gleiviabudinių (Strophariaceae) šeimos grybų gentis. Žinoma apie 370 rūšių. Paplitę visame pasaulyje.
žvynuotosios skujagalvės
Vaisiakūniai diferencijuoti į kepurėlę ir kotą, smulkūs arba vidutinio dydžio, kartais stambūs, mėsingi, vienmečiai, vystosi grupėmis arba pavieniui. Kepurėlė išgaubta ar paplokščia, su gūbreliu arba be jo, geltona, ruda, raudona arba kitų spalvų, plaušuota, žvynuota, kartais lygi, gleivėta arba sausa, jauna kartais padengta plėvelės pavidalo šydu (daliniu apvalkalu), tuomet kraštas su suirusio šydo liekanomis. Himenoforas lakštelinis, lakšteliai priaugtiniai arba prisegtiniai, gelsvi, rudi, įvairių atspalvių, formuoja gelsvai ar rausvai rudos spalvos papėdspores. Kotas centrinis, cilindrinis, plaušuotas, žvynuotas, kartais su žiedu arba aiškiai matoma žiedo zona. Saprotrofai, kartais biotrofai, dažniausiai auga ant trūnijančios medienos, sukelia baltąjį medienos puvinį. Kitų rūšių grybai auga ant dirvožemio degvietėse, miškuose, pelkėtose vietose. Dalis genties grybų yra valgomi, turi gydomųjų savybių, kai kurie auginami, pvz., japoninė skujagalvė (Pholiota nameko).
Lietuvoje žinoma apie 20 rūšių. Dažnos yra auksaviršė skujagalvė (Pholiota aurivella), žvynuotoji skujagalvė (Pholiota squarrosa), gražioji skujagalvė (Pholiota flammans), anglinė skujagalvė (Pholiota carbonaria; auga senose laužavietėse ir degvietėse), alksninė skujagalvė (Pholiota alnicola; auga paprastai ant alksnių medienos, vis dažniau vadinama alksnine lygiagalve (Flammula alnicola)).
1989