Skuõdas, miestas Lietuvos šiaurės vakaruose, į šiaurės rytus nuo Klaipėdos, prie Latvijos sienos; rajono savivaldybės, 2 seniūnijų, katalikų ir evangelikų liuteronų parapijų centras. 5082 gyventojai (2020).
Skuodas
Per Skuodą teka Bartuva, pietvakarinėje dalyje yra Skuodo (Bartuvos) tvenkinys (plotas 90 hektarų). Pro miestą eina Kretingos–Priekulės (Latvija) geležinkelis; geležinkelio stotis. Plentai į Kretingą, Mažeikius. Švenčiausiosios Trejybės, evangelikų liuteronų bažnyčios. Gumos gaminių (Versupis) gamybos, statybos darbų (Kuršasta) ir kitos įmonės. Paštas, greitosios medicinos pagalbos stotis, pirminės sveikatos priežiūros centras, gimnazija, progimnazija, pradinė mokykla, kaimo verslų, amatų ir paslaugų, meno mokyklos, vaikų lopšelis-darželis, globos namai, kultūros centras, biblioteka. Sapiegų dvaro sodyboje veikia muziejus (įkurtas 1991) ir dailės galerija. Koplyčia – Mūro kryžius (pastatyta 1567; seniausias paminklas Lietuvoje, sovietų okupacijos metais nugriauta, atstatyta 1990), paminklas J. Chodkevičiui (pastatytas 2003; skulptorius Marius Grušas, architektas Adomas Skiezgelas). Miesto parke nutiestas sveikatingumo takas (1,2 kilometro). Leidžiamas laikraštis Mūsų žodis (nuo 1951).
Skuodo herbas
Architektūra
Miestas mišraus plano. Senamiestis išsidėstęs Bartuvos abiejose pusėse. Kairiajame krante esanti senesnioji dalis iš esmės susiklostė 17 a. pirmoje pusėje; ji linijinio plano, su išplėstos gatvės pavidalo turgaus aikšte. Dešiniajame krante esanti senamiesčio dalis stačiakampio plano, iš esmės susiklostė iki 19 a. vidurio. Centre, pagrindinių gatvių sankryžoje, dabar beveik užstatyta (iki 20 a. antros pusės buvo kvadratinė) aikštė. Senojoje dalyje vyrauja 20 a. pirmos pusės mediniai vienaukščiai, 20 a. antros pusės mūriniai 2–3 aukštų pastatai. Gausu želdinių.
Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia Skuode (1847)
Švenčiausiosios Trejybės bažnyčioje (1847, 1944 apgriauta, numušti bokštai, 1945 jie iš dalies atstatyti) yra vertingų paveikslų (tarp jų – Švč. Mergelė Marija 18 amžius). Evangelikų liuteronų bažnyčia (1821), buvusios dvaro sodybos fragmentai.
2271
Istorija
Skuodas pirmą kartą paminėtas 1253 Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino magistro Kuršo žemės pietinių sričių dalybų dokumente. 1259 Skuodo mūšyje žemaičiai nugalėjo Livonijos ordino kariuomenę. 1291 minima Skuodo žemė, 1567 – miestelis. 1426 tiksliau nustačius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Kuršo ribą Skuodas tapo pasienio gyvenviete, iki 16 a. kartais būdavo apskrities centras, iki 16 a. antros pusės Skuodo dvarą valdė Lietuvos didieji kunigaikščiai. Prie kelio iš Prūsijos į Livoniją esantis dvaras ekonomiškai stiprėjo 16 a. antroje pusėje pagyvėjus prekybai lietuviškais grūdais. 1564–69 pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. 1568–1622 Skuodas priklausė Chodkevičiams. Jonas Chodkevičius kvietėsi vokiečių amatininkus, 1572 Skuodui išrūpino Kulmo teisę, teisę rengti turgus ir 3 prekymečius, Bartuvos dešiniajame krante įkūrė naują miestą (iki 18 a. pabaigos buvo vadinamas Johanesbergu). 1567 į Skuodą atvyko pirmosios katalikų misijos, jų atminimui Jonas Chodkevičius pastatė kryžių. 16 a. pabaigoje arba 17 a. pradžioje įsteigta muitinė (veikė iki 18 a. pabaigos). 1614 pastatyta katalikų bažnyčia, įkurta pirmoji mokykla. 17 a. mieste buvo rotušė, veikė teismas, rinkosi turgūs, 17 a. viduryje į Skuodą atsikėlė daug žydų. 1622–1831 miestelį valdė Sapiegos. 1645 Kazimieras Leonas Sapiega Skuodui išrūpino Magdeburgo teisę (1776 atimta). Skuodas labai nukentėjo per 1700–21 Šiaurės karą, 1708–10 kilusį badą ir po jo prasidėjusį marą, 1717 buvo tik 86 gyvenami dūmai. 1717 valstiečių bruzdėjimą malšinusi kariuomenė sudegino miestą ir dvarą. 1769, 1835, 1897 ir 1909 miestas degė. 18 a. antroje pusėje Skuodas atsigavo, buvo plėtojami amatai ir prekyba. 1795 Rusijos imperijai užgrobus Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ribotą savivaldą miestas turėjo iki 19 a. pradžios, vėliau virto provincijos miesteliu. Per 1830–1831 sukilimą 04–05 Skuodą buvo užėmęs V. Gadono vadovaujamas sukilėlių pulkas. 1833 miestelyje buvo 3 mūriniai ir 119 medinių pastatų. 1861–1950 Skuodas buvo valsčiaus centras. 19 a. viduryje čia rinkosi 2 savaitiniai turgūs ir 3 metiniai prekymečiai. 19 a. antroje pusėje miestelyje veikė spirito varykla, odų ir sagų dirbtuvės, degtukų fabrikas, buvo daugiau kaip 20 parduotuvių, ligoninė. 1877 įsteigta slapta lietuvių mokykla. Per 1905–07 Rusijos revoliuciją 1905 Skuode vyko politinės demonstracijos ir mitingai, slopinti neramumus pasiųsti Rusijos imperijos kariuomenės 6 kavalerijos ir 5 pėstininkų būriai. 1906 įsteigtas lietuvių knygynėlis-skaitykla. 1907 pradėjo veikti garinė alaus darykla. 1908 įsteigtas Saulės draugijos skyrius, 1913 veikė spaustuvė, tais metais atidarytas kino teatras.
Per I pasaulinį karą 1915 greta Skuodo nutiestas Bajorų–Priekulės (Latvija) geležinkelis, įkurta geležinkelio stotis. 20 a. 3–4 dešimtmetyje pastatyta viešųjų ir privačių namų, sutvarkyti šaligatviai, įrengtas gatvių apšvietimas. Buvo 20 batų dirbtuvių (2 iš jų turėjo fabriko statusą), vilnų karšykla, vandens malūnas, plytinė, pieninė, keliasdešimt parduotuvių. Veikė žemės ūkio kooperatyvas, smulkaus kredito draugija. 1933 buvo 475 mediniai ir 23 mūriniai namai. Aktyviai veikė šauliai, 1928 trumpai – S. Daukanto draugija, pavasarininkai įkūrė M. Valančiaus liaudies universitetą. 1941 06 pabaigoje–08 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Skuode, Kuluose ir Alkos kalne prie Dimitravo nužudyti Skuodo žydai (1963 apie 500 žm. palaikai perlaidoti Skuodo centre).
Vaizdas į Skuodo senamiestį (1931): priekiniame plane – vandens malūno užtvanka per Bartuvos upę, toliau kairėje – Chodkevičių dvarvietė (dabar miesto muziejus), centre – stačiatikių cerkvė (1944 subombarduota SSRS aviacijos), dešinėje – generolo P. Plechavičiaus vandens malūnas
Per II pasaulinį karą 1944 10 13 miestą puolė SSRS kariuomenės 51-oji armija, keliu Seda–Skuodas besitraukiančią nacių Vokietijos kariuomenę bombardavo SSRS šturmuojamosios aviacijos eskadrilė. Per šiuos karo veiksmus miestas beveik visiškai sugriautas. Po karo Skuodo apylinkėse veikė Kardo rinktinės Lietuvos partizanai. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 46 Skuodo gyventojus. SSRS okupacijos metais Skuodas buvo rajono centras. Veikė Mažeikių sviesto gamyklos, Kretingos liaudies vartojimo gaminių įmonės cechai, tautodailės gaminių įmonės Minija baras. 1988 08 29 mieste susikūrė Sąjūdžio rėmimo grupė. 1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje Skuode buvo steigiamos medienos apdirbimo, baldų, žaislų gamybos, prekybos įmonės. 1992 patvirtintas Skuodo herbas. 1623 buvo apie 1150, 1833 – 1387, 1897 – 3814, 1923 – 3614, 1959 – 3139, 1970 – 4684, 1979 – 7269, 1989 – 8730, 2001 – 7896, 2011 – 6513 gyventojų.
Paminklas Tautos kančioms atminti Skuode (1991, skulptorius V. Narutis)
Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios Skuode šoninis fasadas (1847)
Skuodo centras 1969
1456
-Johanesbergas