skỹdas, stambi teigiama platformos kristalinio pamato struktūra, susidariusi iš susiraukšlėjusių, metamorfizuotų ir granitizuotų archėjaus ir proterozojaus (jaunose platformose paleozojaus ir mezozojaus) kristalinių uolienų. Šios uolienos yra Žemės paviršiuje arba arti jo; skydo skliautinėje dalyje visiškai arba beveik nebūna nuosėdinės dangos. Skydai (pvz., Rytų Europos platformos Baltijos skydas, Sibiro platformos Aldano skydas, Šiaurės Amerikos platformos Kanados skydas) kilo per visą fanerozojaus laikotarpį; juose susidarė lūžiai, pakilumos ir įdubos, formavosi žiedinės šarminės ir ultrašarminės‑šarminės intruzijos. Per didžiausias jūrų transgresijas skydus padengdavo sekliųjų jūrų nuosėdos, kurios, jūrai pasitraukus, būdavo greitai denuduojamos arba jų likdavo tik šlaituose. Skydų ir platformų plokštes kartais riboja fleksūros arba tektoniniai lūžiai.
1417