skỹdas, plokščias gynybinis ginklas, skirtas priešo smūgiams blokuoti arba nukreipti.
Istorija
apvalus bronzinis skydas (2 a.)
Manoma, pradėtas naudoti neolite. Bronzos amžiuje metaliniais skydais pradėjo ginkluotis kariai senovės Rytuose, ankstyvajame geležies amžiuje – Europoje. Ankstyvieji skydai daryti iš medžio, vytelių, aptraukti oda, kailiais; kartais naudoti skydai iš vėžlio kiautų, storos odos. Buvo apkaustytų metalu, su metaliniu antskydžiu. Sunkieji pėstininkai turėdavo aukštus, masyvius skydus (po jais kariai galėdavo pasislėpti), lengvieji pėstininkai – lengvesnius skydus, neapsunkinančius judėjimo. Ankstyvieji skydai dažniausiai kvadratiniai arba apvalūs, lengvųjų skydų antskydžiais būdavo galima smogti priešui. Senovės graikų skydo masė – iki 7,5 kg, skersmuo – iki 0,7 m, romėnų skydo plotis – iki 0,75 m, ilgis – 1,2 m, masė apie 10 kg. Viduriniaisiais amžiais raiteliai dažniausiai turėdavo medinius, apkaltus vinimis apvalius skydus.
Pėstininkų skydai buvo pailgi mediniai, apie 2 m aukščio; mūšyje iš jų sudaryta siena saugodavo nuo priešo šaulių. Nuo 12 a. pradėti naudoti normaniškieji (apvaliu viršumi ir smailėjančia apačia) skydai.
Nuo 14 a. raitelių skydai sutrumpėjo, buvo be antskydžio. Atsirado naujo tipo skydų: tarčė – geležinis trikampis skydas, dengiantis dalį riterio krūtinės ir kairį petį; didžioji paveza – ant žemės statomas kvadratinis medinis skydas (mažesnis buvo pritaikytas arbaletininkams); kumštinis skydas – 20–60 cm skersmens metalinis, naudotas iki 16 amžiaus. Būdavo ir skydų su puolamosios ginkluotės fragmentais: metaliniais spygliais, veidrodžiais (priešui apakinti), vidinėje pusėje pritvirtintais svaidomaisiais šaltaisiais ginklais. Būta ir turnyrinių skydų su specialia prapjova iečiai laikyti. Sunkius skydus kartais nešdavo skydininkai. Būta ir ceremoninių, dažniausiai tauriųjų metalų, skydų. Paplitus šaunamajam ginklui skydų masė siekė 9–10 kg, jie turėjo sulaikyti arkebuzos šūvį iš 100 žingsnių nuotolio. Po 17 a. kariuomenėse skydų atsisakyta, juos iki 20 a. pradžios naudojo kai kurios Afrikos gentys.
romėniškas skydas (apie 8 a. pr. Kr.–3 a. po Kr.)
Naujausiais laikais policijos pajėgos naudoja dviejų tipų skydus: polimerinius arba metalinius, skirtus gintis nuo svaidomų lengvų daiktų, butelių su padegamuoju skysčiu, ir sunkiuosius iš kevlaro ir kitų sintetinių medžiagų, su šaudymo anga, skirtus gintis nuo kulkų.
Lietuvoje
vikingų skydai (8-11 a.)
Archeologinių tyrimų metu rasta tik skydo dalių: metalinių antskydžių (129 antskydžiai iš 66 radimo vietų. Manoma, dalis antskydžių galėjo būti mediniai), geležinių skydo rankenų (18 rankenų iš 12 radimo vietų), diržų fragmentų (4 sagtys ir 3 grandys iš 5 radimo vietų). Geležies amžiaus lietuviški skydai buvo daromi iš keleto iki apie 2,5 cm storio lentelių, aptraukiami oda. Apvalūs skydai buvo apie 40–70 cm skersmens, pailgi – 70–198 cm ilgio, 40–72 cm pločio.
Kapuose dažniausiai randama po vieną. 14–15 a. naudoti trapecijos formos, suapvalintais kampais, išgaubtu vidutiniu ruožu ir nuožulnėjantys į šonus skydai, 15–16 a. paplito keturkampiai.