skydliaukė
skỹdliaukė (glandula thyroidea), žmogaus ir stuburinių gyvūnų belatakė liauka. Sintetina ir į kraują išskiria hormonus, reguliuojančius augimą, vystymąsi, audinių diferenciaciją ir greitinančius medžiagų apykaitą.
Žmogaus ir žinduolių skydliaukė
Žmogaus ir žinduolių gyvūnų skydliaukė yra kaklo apačios priekyje. Masė 25–40 g, po 50–55 metų sumažėja, moterų skydliaukė šiek tiek padidėja nėštumo metu. Skydliaukė susideda iš 2 prie gerklų skydinės kremzlės šonų prigludusių skilčių, kurių apatines dalis ties II–III gerklės kremzlėmis jungia sąsmauka. Nuo sąsmaukos į viršų kyla nepastovi piramidinė skiltis. Skydliaukę supa skaidulinė kapsulė, kurios ataugos dalija skydliaukę į skilteles. Skiltelės susideda iš pūslelių – epitelinių folikulų, pripildytų koloido su daug jodo turinčiu jodtiroglobulinu. Iš jo folikulo ląstelės gamina aktyvius tiroidinius hormonus tiroksiną ir trijodtironiną, procesą reguliuoja hipofizės sekretuojamas tirotropinis hormonas. Folikuluose ir tarp jų yra nedaug pavieniui ar grupėmis išsidėsčiusių parafolikulinių C ląstelių, gaminančių kalcitoniną, kuris mažina kraujuje padidėjusį kalcio kiekį. Skydliaukė gali padidėti, išvešėti (gūžys), dažniausiai – dėl jodo trūkumo. Kai skydliaukės funkcija padidėja, organizmas apnuodijamas tiroksinu ir trijodtironinu (difuzinis toksinis gūžys). Sumažėjusi skydliaukės funkcija (hipotirozė) būna įgimta (kretinizmas) ir įgyta (miksedema). Sergant kai kuriomis ligomis (pvz., gripu) arba dėl autoimuninio proceso gali prasidėti skydliaukės uždegimas (tiroiditas).
1307
Gyvūnų skydliaukė
Apskritažiomenių skydliaukė yra ant žarnyno priekinės dalies užpakalinės sienelės, žuvų – ant žiaunų arterijų priekinės dalies, varliagyvių skydliaukė – ant poliežuvinio aparato. Roplių skydliaukė yra po trachėja, dažniausiai susideda iš 2 dalių, paukščių skydliaukė – ant bronchų pamato, dažniausiai porinė. Varliagyvių ir roplių skydliaukė reguliuoja jų nėrimąsi, paukščių skydliaukė – šėrimąsi.
2271