skyl, kvazidalelė (objektas, daugeliu aspektų panašus į dalelę), kietojo kūno fizikoje nusakanti energijos būseną beveik užpildytoje puslaidininko energijos juostoje. Pagal juostinį puslaidininkio modelį, diskretieji galimų energijų lygmenys, būdingi laisviesiems atomams, dėl jų tarpusavio sąveikos virsta energijos juostomis (juostų teorija). Tarp puslaidininkio laidumo ir valentinės juostų esantis energijos tarpas, neturintis būsenų, kurias galėtų užimti elektronas, vadinamas draudžiamąja juosta. Žemoje temperatūroje valentinės juostos visos būsenos yra užimtos elektronų, o laidumo juostos – laisvos. Jei dėl kurių nors priežasčių (pvz., šiluminio judėjimo arba sugėrus šviesos kvantą) sužadintas elektronas peršoka iš valentinės juostos į laidumo juostą, valentinėje juostoje lieka neužimta būsena. Veikiant šiluminiam judėjimui ar išoriniams laukams gretimų būsenų elektronai gali peršokti į tą laisvą būseną. Patogiau įsivaizduoti, kad ta neužimta būsena juda kristalu kaip kvazidalelė – skylė, kurios krūvis lygus elektrono krūviui, tik priešingo ženklo (nes toje vietoje nėra elektrono). Skylei priskiriama tam tikra efektyvioji masė, priklausanti nuo kristalo sudėties ir struktūros. Elektrinių ir magnetinių jėgų poveikį skylei galima paaiškinti remiantis klasikiniais Newtono dėsniais (tai galioja naudojantis efektyviosios masės artiniu), nors skylės energijos priklausomybė nuo kvaziimpulso (impulso, vartojamo klasikinėje fizikoje, analogo kvantinėje fizikoje) yra periodinė. Skylė valentinėje juostoje gali atsirasti ir elektronui peršokus į akceptorinį lygmenį, draudžiamojoje juostoje atsiradusį dėl puslaidininkio priemaišų ar defektų. Puslaidininkiai, kuriuose dėl akceptorių buvimo laisvų skylių yra daugiau nei elektronų, vadinami p tipo puslaidininkiais.
466