skylẽnis (Inonotus), papėdgrybūnų (Basidiomycota) skyriaus, šiurkšteniečių (Hymenochaetales) eilės, šiurkšteninių (Hymenochaetaceae) šeimos grybų gentis. 124 rūšys. Paplitę visame pasaulyje. Vaisiakūniai vidutinio dydžio arba stambūs, bekotės kepurėlės pavidalo, rečiau išplėstiniai, mėsingi, odiški ir kamštiški, rudų spalvų, pavieniai arba čerpiškai suaugę, vienmečiai, retkarčiais peržiemojantys. Kepurėlė kanopos, gumbo, gembės, pusiau apskritos pagalvėlės formos, prisitvirtinusi prie substrato plačiu šonu. Himenoforas vamzdelinis, poros apskritos, kampuotos ir pailgos. Papėdsporės bespalvės arba gelsvos. Medienos parazitai ir saprotrofai sukelia baltąjį medienos puvinį. Auga daugiausia miškuose, parkuose. Nevalgomi, kai kurie turi gydomųjų savybių.
kamštinis skylenis
Lietuvoje žinomos 7 rūšys. Dažnas spindulinis skylenis (Inonotus radiatus), vaisiakūniai dažniausiai auga čerpiškai, ant lapuočių medžių, ypač alksnių, kamienų. Įžulnusis skylenis (Inonotus obliquus) formuoja išplėstinius vaisiakūnius, ant beržų ir kitų lapuočių medžių kamienų išaugina stambias, gumbo pavidalo, juodos spalvos, kietas išaugas (tokia grybo sterili struktūra vadinama juoduoju beržo grybu), vartojamas liaudies medicinoje. Labai retas kamštinis skylenis (Inonotus dryadeus), vaisiakūniams būdinga gutacija (skysčio lašų sunkimasis), auga ant ąžuolų kamienų, retkarčiais ant kitų lapuočių medžių. Labai retas ir nykstantis ąžuolinis skylenis (Inonotus dryophilus), auga ant ąžuolų kamienų ir šakų, saugomas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą (2021).
ąžuolinis skylenis
1989
-juodasis beržo grybas