skylėtbudė

skyltbudė (Polyporus), papėdgrybūnų (Basidiomycota) skyriaus, skylėtbudiečių (Polyporales) eilės, skylėtbudinių (Polyporaceae) šeimos grybų gentis. Žinoma apie 260 rūšių. Plačiai paplitę pasaulyje.

žvynuotoji skylėtbudė

Vaisiakūniai stambūs ir vidutinio dydžio, sudaryti iš kepurėlės ir koto, tamprūs, pavieniai, po kelis suaugę arba krūmiškai išsišakoję, vienmečiai. Kepurėlė apskrita, plokščia, iškili, įdubusi, vėduoklės arba piltuvėlio formos, paviršius plikas, plaušuotas arba žvynuotas, rudas, gelsvas arba pilkšvas. Himenoforas vamzdelinis, poros mažos arba didelės, apskritos arba kampuotos. Papėdsporės elipsoidinės arba cilindrinės formos, bespalvės. Kotas centrinis arba ekscentrinis, kartais jo pamatinė dalis juoda arba ruda. Medienos parazitai ir saprotrofai, sukelia baltąjį medienos puvinį. Auga miškuose, parkuose, soduose. Vaisiakūniai nevalgomi arba (kai kurių rūšių) valgomi, kai kurie turi gydomųjų savybių.

šakotoji skylėtbudė

Lietuvoje žinomos 8 rūšys. Dažnos: kaštoninė skylėtbudė (Polyporus badius, sinonimas Picipes badius), žieminė skylėtbudė (Polyporus brumalis, sinonimas Lentinus brumalis – žieminis dantūnis), žvynuotoji skylėtbudė (Polyporus squamosus; sinonimas Cerioporus squamosus) ir kislioji skylėtbudė (Polyporus varius, sinonimas Cerioporus varius). Šakotoji skylėtbudė (Polyporus umbellatus, sinonimas Dendropolyporus umbellatus – šakotasis sėdis) reta, vaisiakūniai stambūs, krūmiškai išsišakoję, auga šalia ąžuolų, skroblų ir kitų lapuočių medžių kamienų, saugoma, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (2021).

kislioji skylėtbudė

kaštoninė skylėtbudė

1989