skyrýbos ženkla, grafiniai ženklai, vartojami skirti sakiniams, sakinio dalims ir dėmenims. Bendrinės lietuvių kalbos skyryboje vartojami: taškas (.), klaustukas (?), šauktukas (!), daugtaškis (…), kablelis (,), kabliataškis (;), brūkšnys (–), kablelis ir brūkšnys (,–), dvitaškis (:), skliausteliai (), kabutės („“). Tašku, klaustuku šauktuku ir daugtaškiu skiriami sakiniai vienas nuo kito. Taškas yra pagrindinis ir neutralus skyrybos ženklas, kuriuo pažymima sakinio pabaiga. Rašant klaustuką, šauktuką ar daugtaškį, kartu nurodomi ir papildomi sakinio požymiai: klausimas, sušukimas, nutylėjimas ir kita. Pabrėžiant sakinio dalies ar dėmens papildomą emocinį atspalvį klaustukas, šauktukas, daugtaškis t. p. gali būti rašomi sakinio viduje (pvz., Ką? širšė įgėlė? Ai ai ai, sesulės! turėkit! Och mirti… žmogus tiek nori, tiek geidžia svajoja, o čia – mirti…).
Kablelis, kabliataškis, brūkšnys, kablelis ir brūkšnys, dvitaškis vartojami viduje sakinio skirti tam tikroms sakinio dalims ir dėmenims. Dažniausiai vartojamas kablelis – neutralus sakinio dalių ir dėmenų skyrimo ženklas. Kiti skyrybos ženklai vartojami, kai yra papildomų požymių. Kabliataškis rašomas vietoj kablelio esant sudėtingesnei sakinio sandarai arba atskiriant reikšme ir intonacija daugiau atsijusias sakinio dalis ar dėmenis, t. p. jungiant juos grupėmis. Brūkšnys – ekspresijos ženklas, dažniausiai rašomas, kai yra ilga pauzė, staigus balso pakėlimas, žymint ką nelaukta, netikėta, pasakyta priduriamai, pabrėžiamai. Brūkšnys dažnai vartojamas, kai yra prijungiamieji, priešpriešos, tapatumo, išvados, priežasties ir pasekmės santykiai, juo žymima elipsė. Brūkšniu nežymimas išskaičiavimas – tai būdinga kableliui, kabliataškiui. Kableliu ir brūkšniu skiriamos sudėtingos sandaros sakinio dalys ir dėmenys, kai yra ekspresinė intonacija. Dvitaškis – specialus ženklas aiškinamiesiems santykiams žymėti. Skliausteliai – pabrėžtos izoliacijos ženklas, kuriuo skiriamos sakinio dalys ir dėmenys, t. p. atskiri sakiniai, pasakyti kaip pašalinės pastabos ir sudarantys įterpinius. Kabutėmis skiriamos citatos, netiesiogine reikšme pavartoti žodžiai. Tarp kabučių rašoma tiesioginė kalba, vartojama autoriaus ar kito veikėjo kalboje.
L: Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba Vilnius 21992; Lietuvių kalbos enciklopedija Vilnius 2008.
961