skỹsčio lãzeris, lazeris, kurio aktyvioji terpė yra skystis (pvz., sudėtingi organinių kompleksų tirpalai, retųjų žemių elementų neorganinių junginių tirpalai, organinių dažiklių tirpalai). Pirmieji skysčio lazeriai sukurti 1964–66. Sandara panaši į kietojo kūno lazerio, tik vietoj aktyviosios medžiagos strypelio naudojama kiuvetė su tirpalu. Dažniausiai naudojami skysčio lazeriai, kurių aktyvioji terpė yra organinių dažiklių tirpalai, perpumpuojami per rezonatorių čiurkšle. Kaupinami (kaupinimas) lazerinės spinduliuotės impulsais, trumpos švytėjimo trukmės blykstėmis arba nuolatine lazerine spinduliuote. Įvairių dažiklių tirpalų lazeriais galima generuoti tolygiai derinamą 320–1300 nm bangos ilgio spinduliuotę. Bangos ilgis derinamas rezonatoriuje naudojant atrankiuosius elementus. Skysčio lazeriui būdingas didelis stiprinimo koeficientas ir žemas kaupinimo slenkstis. Organinių dažų skysčio lazeriai 1970–90 buvo plačiai naudojami tiek siauro spektro tolygiai derinamai nuolatinei spinduliuotei, tiek femtosekundžių trukmės spinduliuotės impulsams generuoti. Jų paplitimas padėjo mažėti nuo 1990, atsiradus gerokai platesnėje spektro srityje derinamam ir trumpesnius femtosekundinius impulsus generuojančiam titano safyro lazeriui. Skysčio lazeriai naudojami spektroskopijoje, biologijoje, medicinoje.
2753