skystis

skỹstis, medžiagos agregatinė (tarpinė tarp kietosios ir dujinės) būsena; tokios būsenos medžiaga. Ji būna skystosios būsenos tik tam tikrame slėgyje ir temperatūroje. Aukščiausia temperatūra T_k, iki kurios dar gali egzistuoti skystis tam tikrame slėgyje, vadinama kritine temperatūra, o atitinkamas slėgis – kritiniu slėgiu. Pagal cheminę sudėtį skysčiai skirstomi į grynuosius ir mišinius (sudarytus iš kelių grynųjų). Pagal fizikines savybes skysčiai skirstomi į paprastuosius, skystuosius kristalus, kvantinius skysčius. Atstumas tarp gretimų skysčio molekulių yra apie 0,1 nm, o molekulių sąveikos jėgos didelės. Tuo paaiškinamos, pvz., skysčio paviršiaus savybės (paviršiaus įtemptis). Skystyje išlaikoma artimoji tvarka (artimoji ir tolimoji tvarka): molekulės išsidėsčiusios tik kelių koordinacijos sferų aplinkoje. Skysčio tankis didelis, jo spūdumas mažas (spūdumo koeficientas nuo 0,2 iki 20 Pa^–1), be to, kaip ir dujos, yra takus. Skysčio molekulės, panašiai kaip ir kietojo kūno dalelės, virpa. Kietojo kūno molekulių pusiausvyros padėtys nekinta, o skysčio molekulių ilgainiui kinta: praėjus tam tikram laiko tarpui t, skysčio molekulė peršoka į naują pusiausvyros padėtį ir pasislenka vidutiniu atstumu tarp gretimų molekulių. Šie molekulių šuoliai lemia skysčio takumą (klampumą). Nelabai klampaus skysčio t yra apie 10^–11 s. Įvairių skysčių dinaminė klampa yra skirtinga, pvz., kai temperatūra 273 K, vandens dinaminė klampa 1,79 mPa·s, glicerolio – 12,1 Pa·s. Mažinant temperatūrą skysčio klampa didėja. Kai kurių skysčių klampa didėja taip greitai, kad jie yra peršaldomi ir nespėja kristalizuotis. Iš jų susidaro amorfinės medžiagos. Skysčiams būdingi pernašos reiškiniai, kylantys dėl jų tankio, t. p. temperatūros gradiento, nusistojusio judėjimo greičio trikdymo. Skysčio elektrinį laidumą lemia krūvininkai. Elektrolitai ir skystieji metalai yra geri laidininkai; dauguma grynųjų skysčių – dielektrikai.