darbinės šlajos (20 a. pirma pusė; Arklio muziejus Niūronyse)
šlãjos, darbinės ir išeiginės vienkinkės arba dvikinkės rogės. Vakarų Žemaitijoje vadinamos šlėdelėmis. Šlajų storos natūralaus lenkimo arba lenktai nutašytos pavažos sujungtos dviem vientisais arba ant stipinų užkaltais tašytais skersiniais su skylėmis rungams galuose, priekyje pavažų galai – skersiniu, vadinamuoju gaktiniu. Suvalkijoje ir Žemaitijoje į vienkinkes šlajas arklį kinkydavo prie grąžulo, pritvirtinto gaktinio dešinėje pusėje, Dzūkijoje ir Šiaurės Žemaitijoje – tarp 2 ienų, įkabintų į geležines ąsas pavažose. Į porines šlajas arklius kinkydavo prie viduryje gaktinio geležine kilpa įtvirtinto grąžulo.
Šlajomis veždavo rąstus iš miško, šieną, šiaudus. Į malūną važiuodavo viršuje uždėję šonines, dugninę, į turgų – šlajas padarę išeiginėmis, dažniausiai uždėję specialią iš lentų ar dailių kartelių sukaltą dėžę, vadinamąjį gurbelį. Kai kurie valstiečiai šlajas dažydavo. Mažojoje Lietuvoje kaustytos šlajos žinomos nuo 17 a. pabaigos. Iki 19 a. antros pusės šlajų pavažos dažnai būdavo pakalamos ąžuolinėmis arba kitokio kieto medžio lentelėmis, 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje kaustytos iki 2,5 cm storio geležies juostomis. Dažniausiai buvo kaustomi skersiniai, gaktinis. Nuo 20 a. antros pusės šlajos naudojamos vis rečiau, dažniausiai kaip pagalbinė susisiekimo priemonė.
L: J. Morkūnienė Valstiečių rogės, pakinktai ir jų gamyba Vilnius 1994.
-šlėdelės