Šlapelių lietuvių knygynas (1931)
Šlapeli lietùvių knygýnas, vienas pirmųjų lietuvių knygynų (ir leidykla) Lietuvoje.
Veikė 1906–49 Vilniuje (20 amžiaus pirmoje pusėje ilgiausiai gyvavęs lietuvių knygynas Vilniuje). Steigėjai ir savininkai J. Šlapelis, M. Šlapelienė, Elena Brazaitytė (1882–?; iki 1907).
Palaikė ryšius su Lietuvos, Jungtinių Amerikos Valstijų, kitų šalių leidėjais, knygynais, spaustuvininkais, prekiavo knygomis ir periodika lietuvių kalba, buvo svarbus knygininkystės centras, Vilniaus lietuvių inteligentijos susibūrimo vieta. Knygynas buvo persekiojamas Rusijos imperijos, vokiečių ir lenkų valdžios, daromos kratos, skiriamos nuobaudos savininkams, keliamos bylos (1909, 1912, 1916, 1923, 1926, 1928).
Iš pradžių knygyną sudarė spaustuvininko A. Zawadzkio, P. Vileišio knygynų, Aušros ir Šviesos bendrovių įsigyti spaudiniai lietuvių kalba. 1906 turėjo daugiau kaip 750 pavadinimų spaudinių, 1910 – apie 1600, 1913 – daugiau kaip 2400. Grožinė literatūra 1906–15 sudarė 32–37 %, religinė – 6–16 %, visuomeninė politinė literatūra – 3–16 %, žemės ūkio, amatų ir kitų sričių leidiniai – 5 %. Per lenkų okupaciją asortimentas sumažėjo. 1929 buvo 75 pavadinimų spaudinių.
1907 įsteigtas skolinamasis knygynėlis. Įstaiga sudarinėdavo kilnojamąsias bibliotekėles, jas siųsdavo į Lietuvos įvairias vietas, su nuolaida pardavinėdavo leidinius kitiems lietuvių knygynams, mokykloms, bibliotekoms, spaudos platintojams. Per I pasaulinį karą 1915–18 buvo vienintelis knygynas Lietuvoje, parūpindavęs lietuvių mokykloms lietuviškų knygų, vadovėlių, kanceliarinių priemonių.
Išleido apie 30 knygų (naujų ir kartotinių leidimų), atvirukų. Svarbiausi leidiniai: K. Donelaičio raštai (1914), G. Landsbergio‑Žemkalnio (1906), Pijaus Mičiulio (1882–1923), Adomo Sketerio (1859–1916; 1913) dramos, Šatrijos Raganos istorijos pasakojimai (1920), J. Basanavičiaus (1913, 1919) darbai, J. Šlapelio žodynas (1921–26), vadovėliai. Išleisti J. Šlapelio parengti knygyno katalogai (1906, 1908, 1910 ir 1910 katalogo priedas, 1913).
Reikalus faktiškai tvarkė M. Šlapelienė. 1938 lenkų administracija knygyną laikinai uždarė, išgabeno brangius ir retus leidinius. Nuo 1945 knygynas prekiavo tik kanceliarinėmis priemonėmis. 1949 panaikintas, dalis knygų pateko į Knygų rūmus, dalis – į mokslines bibliotekas.
2004 ant pastato, kuriame veikė knygynas (dabar Dominikonų g. 11), atidengta memorialinė lenta lietuviškos spaudos šimtmečiui paminėti (skulptorius Andrejus Zubkovas).
L: V. Žukas Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygynas Vilniuje Vilnius 2000.
1062