šlapimas

šlapmas (urina), žmogaus ir stuburinių gyvūnų inkstų išskiriamas gelsvas amoniako kvapo skystis. Kraujui filtruojantis per inkstų kūnelių (glomerulų) kapiliarų sieneles žmogaus organizme per parą susidaro 150–180 l plazmos filtrato – pirminio šlapimo. Jo sudėtis panaši į kraujo plazmos sudėtį, tik jame yra labai mažai baltymų. Į pirminį šlapimą dar patenka medžiagų, kurias išskiria inkstų kanalėlių epitelis. Inkstų kanalėliuose, vykstant vandens ir kai kurių jame ištirpusių medžiagų – gliukozės, mineralinių druskų, aminorūgščių, vitaminų, reabsorbcijai ir kai kurių toksinių medžiagų bei vaistų sekrecijai susidaro galutinis šlapimas. Jo pH, priklausomai nuo organizmo medžiagų apykaitos, gali svyruoti nuo 4,5 iki 8,0. Galutinis šlapimas susideda iš vandens (96 %), druskų (1,5 %), medžiagų apykaitos produktų (šlapalo kreatinino, šlapimo rūgšties; apie 2,5 %). Per parą dažniausiai susidaro 1,2–1,5 l šlapimo. Jis šalinamas iš organizmo per šlapimo organus. Šlapimo tyrimas padeda nustatyti inkstų funkciją, jos sutrikimus ir diagnozuoti inkstų įvairias ligas.

1334