slavai

slãvai, senovės gentys, nuo pirmo tūkstantmečio prieš Kristų vidurio gyvenusios Rytų Europoje. 4–3 a. pr. Kr. slavų plotas šiaurėje siekė Pripetės upę, rytuose – Dniepro vidurupį, pietuose – Karpatų prieigas, vakaruose – Vyslos vidurupį. Iš čia jie išplito į vakarus, pietus ir rytus. Istorijos šaltiniuose slavai minimi nuo 6–7 amžiaus. Jų ekspansija lėmė dalies baltų, ilyrų, trakų ir finų kalbinę asimiliaciją. Graikijoje ir Mažojoje Azijoje slavus asimiliavo graikai, Vidurio Europos vakaruose – vokiečiai. Labiausiai – iki Kaukazo, Centrinės Azijos ir Ramiojo vandenyno – išplito rusai, jie vyravo Rusijos imperijoje, vėliau – SSRS.

slavų religija ir mitologija

slavų architektūra ir dailė