šleivapėdỹstė (talipes), įgimta pėdos ir čiurnos deformacija. Pakitimų atsiranda raumenyse (blauzdos raumenys silpnai išsivystę), sausgyslėse, raiščiuose (pėdos vidinėje pusėje sutrumpėję, įtempti, neelastingi), sąnariuose ir kauluose (deformuoti, dislokuoti, ypač šokikaulis).
Šleivapėdystė būna įvairių rūšių, nustatoma pagal skirtingus požymius: priekinės pėdos dalies pasisukimą į vidų, visos pėdos padinio paviršiaus pasisukimą į vidų, kulno nenusileidimą dėl įtemptos Achilo sausgyslės, padikaulių susilenkimą. Dažnai būna blauzdikaulis dar pasisukęs į vidų, nepakankamai išsivystę blauzdos raumenys, nevienodo dydžio pėdos (viena mažesnė). Šleivapėdystė nustatoma 1–2 iš 1000 naujagimių. Berniukai serga dažniau negu mergaitės, pusės ligonių pažeistos abi pėdutės. Priežastys nežinomos, įtakos šleivapėdystei atsirasti turi sutrikusi vaisiaus raida, paveldimumas, nervų ir raumenų pokyčiai, sumažėjęs raiščių ir sausgyslių elastingumas. Normaliai apie 80 % vaikų pėdas stato į vidų (tai fiziologinis reiškinys, vadinamoji posūkio deformacija). Vaiko pėda sukasi į visas puses, lankstosi, yra judri.
įgimta šleivapėdystė
Fiziologinė šleivapėdystė yra labiausiai matoma 2–3 metų vaikams; stiprėjant raumenims persitvarko kaulai, kojos ir pėdos dažniausiai pačios išsitiesina (mergaitėms iki 8–10 metų, berniukams iki 12 metų).
Tikroji šleivapėdystė diagnozuojama, kai pėda yra kieta, nejudri, jos pasisukimo negalima iš karto ištaisyti rankomis. Dažnai tikroji šleivapėdystė pastebima pirmosiomis gyvenimo savaitėmis, jos sunkumo laipsnis nustatomas pagal specialią 6 balų skalę. Šleivapėdystę būtina gydyti kiek galima anksčiau, geriausiai jau pirmosiomis savaitėmis po gimimo, nes vėliau atsiranda didesnių iškrypimų, kuriuos sunkiau ištaisyti. Tikrosios šleivapėdystės nei mankštos, nei masažai negydo.
Pradinis šleivapėdystės gydymas yra operacija arba gipsavimas pagal Ponseti metodiką (kojos nuolat gipsuojamos kas savaitę pamažu taisant pėdučių padėtį; dažniausiai prireikia 5–7 gipsavimų). Po gipsavimo daugumai ligonių atliekama Achilo sausgyslės operacija. Po operacijos kurį laiką nešiojami specialūs įdėklai ir įtvarai. Negydoma šleivapėdystė sukelia negalią, psichologinių, socialinių problemų.