sleñgas (angl. slang), žargoniški žodžiai ir posakiai, peržengę vienos socialinės ar profesinės grupės ribas ir vartojami visos tautos šnekamojoje kalboje (ar bent jau visų žinomi). Pvz., lietuvių slengu laikytini tokie leksikos vienetai: audinė ‘Audi markės automobilis’, kaifas ‘malonumas’, kirvis ‘griežtas dėstytojas’, mentūra ‘policija’, rašalas ‘prastas vynas’, šakės ‘galas, blogai’, tūsas ‘vakarėlis’; sutirštinti spalvas ‘pernelyg išryškinti’, viskas dzin ‘niekas nerūpi’, makaronus ant ausų kabinti ‘nesakyti teisybės, meluoti, apgaudinėti’. Reikia išsamesnių sociolinių tyrimų, kad būtų galima nustatyti, kada žargonas virsta slengu. Jis visada lieka už bendrinės kalbos ribų, bet šnekamajai kalbai suteikia gyvumo ir įtaigumo.
L: J. Pikčilingis Lietuvių kalbos stilistika Vilnius 1975; E. Zaikauskas Lietuvių žargono žodynėlis Vilnius 2007; E. Jakaitienė Leksikologija Vilnius 2010.
573