slėpmas, baudžiamojoje teisėje – nusikalstama veika, kai iš anksto nepažadėjus slepiama sunkų nusikaltimą padaręs asmuo arba sunkus nusikaltimas ir taip trukdoma atsakingoms institucijoms vykdyti teisingumą. Iš anksto pažadėtas nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimas laikomas bendrininkavimu. Slėpimas pasireiškia sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui patalpų suteikimu, drabužių, maisto, transporto, netikrų dokumentų jam parūpinimu, jo išorės pakeitimu, pabėgimo į užsienį suorganizavimu, t. p. sunkaus nusikaltimo (pvz., tyčinio nužudymo) padarymo įrankių ir priemonių, pėdsakų, nusikalstamu būdu įgytų daiktų bei dokumentų, turinčių įrodomąją reikšmę, slėpimu ar tyčiniu jų sunaikinimu arba sužalojimu. Asmuo neatsako už slėpimą, jei jis tai padarė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytą nusikaltimą, t. p. kad jos išvengtų jo šeimos nariai ar artimi giminaičiai. Bausmė už slėpimą priklauso nuo slepiamo nusikaltimo sunkumo.
LIETUVOJE pagal Baudžiamąjį kodeksą (2000, įsigaliojo 2003) baudžiamojon atsakomybėn už slėpimą traukiamas asmuo, sukakęs 16 metų.