sliabingas

sliãbingas (angl. slabbing < slab – plokštė, ruošinys), metalo, dažniausiai plieno, valcavimo staklynas, kuriuo iš didelių (iki 45 t) įkaitintų luitų gaminami plokšti, stačiakampio skerspjūvio ruošiniai. Dažniausiai sliabingą sudaro dvi sekcijos. Pirmoji sekcija turi du horizontalius (skersmuo 1100–1370 mm), antroji – du vertikalius (skersmuo 900–1220 mm) apspaudimo velenus. Sekcijos sumontuotos taip, kad ruošinys būtų valcuojamas abiejose vienu metu. Horizontalieji apspaudimo velenai tvirtinami lietuose stovuose, juos suka nuolatinės srovės varikliai (kiekvieno galia apie 7000 kW). Horizontaliųjų velenų ilgis atitinka didžiausią gaminio plotį. Velenams pakelti ir nuleisti naudojami greitaeigiai varikliai, sraigtinės ir sliekinės pavaros. Vertikalieji apspaudimo velenai turi atskiras pavaras. Karšti plieno luitai iš metalo lydymo cecho pirmiausia patenka į sliabingo kaitinimo zoną, įkaitinami iki 1100–1280 °C temperatūros ir ritininiu transporteriu gabenami į sliabingo velenų zoną. Čia jie valcuojami 19–30 kartų leidžiant pro horizontaliųjų ir vertikaliųjų apspaudimo velenų tarpą (per vieną kartą luitai apspaudžiami po 50–120 mm). Po šios operacijos liepsniniu įrenginiu nuvalomas paviršius ir luitai supjaustomi į reikiamo ilgio ruošinius. Sliabingai dažniausiai įrengiami įmonėse, kuriose yra našūs plieno lakštų valcavimo staklynai. Pirmieji sliabingai 19 a. pradžioje pradėti naudoti Jungtinėse Amerikos Valstijose.