slidinjimas, žiemos sporto šakų grupė. Apima olimpines šakas: lygumų slidinėjimą (slidinėjimo lenktynes), kalnų slidinėjimą, šuolius su slidėmis (šuolius nuo tramplino), šiaurės dvikovę (lenktynes ir šuolius), slidinėjimą laisvu stiliumi (akrobatinis slidinėjimas), snieglenčių sportą ir neolimpines šakas: slidinėjimą ant žolės, greitąjį slidinėjimą (aukštikalnių slidinėjimą), slidinėjimą telemark stiliumi.
Lygumų slidinėjimas
Lygumų slidinėjimo lenktynės rengiamos raižytoje vietovėje, specialiose trasose, kurių ilgis nuo 500 m iki 80 kilometrų. Klasikinės rungtys: vyrų – 10, 15, 30, 50 km, estafetė 4 × 10 km; moterų – 5, 10, 15, 30 km, estafetė 4 × 5 km. Rengiamos ir individualiosios sprinto lenktynės (0,8–1,8 km vyrams ir 0,4–1,8 km moterims).
lygumų slidinėjimas. Olimpinė čempionė V. Vencienė Calgary olimpinėse žaidynėse (1988)
kalnų slidinėjimo greitojo leidimosi varžybos
Kalnų slidinėjimas
kalnų slidinėjimo slalomo varžybos
Kalnų slidinėjimas – slidinėjimo rungčių grupė, leidimasis slidėmis nuo kalno specialiai įrengtomis trasomis su vartais. Vartai yra atviri, įstriži ir uždari, ženklinami vėliavėlėmis. Per varžybas registruojamas leidžiantis sugaištas laikas. Pagrindinės rungtys: slalomas (trasos ilgis 400–600 m, starto ir finišo aukščių skirtumas 120–180 m, vartų skaičius 50–60, jų plotis 3,5–4 m; leidžiamasi 2 kartus), didysis slalomas (trasos ilgis 1300–1500 m, aukščių skirtumas 200–240 m, 30–40 vartų, leidžiamasi 2 kartus), didžiausiasis slalomas (trasos ilgis 2500–3000 m, aukščių skirtumas 300–350 m, 25–30 vartų, leidžiamasi 1 kartą), greitasis leidimasis (trasos ilgis 3000–4000 m, aukščių skirtumas 300–500 m, 15–20 vartų, leidžiamasi 1 kartą).
Šuoliai su slidėmis
Šuoliai su slidėmis vyksta nuo specialiai įrengtų tramplinų. Šuolininkas šliuožia žemyn rampa, po to skrieja oru kiek galima toliau, naudodamasis tam tikra technika. Šuolį sudaro 5 fazės: įsigreitėjimas, atsispyrimas, lėkimas, nušokimas ir nuslydimas. Vertinama šuolio ilgis ir technika. Olimpinėse žaidynėse, pasaulio čempionatuose iki 1960 buvo šokinėjama nuo vieno (70 m galingumo) tramplino, nuo 1964 šokinėjama nuo dviejų tramplinų – (iki 1988 – 70 m ir 90 m, nuo 1992 – 90 m ir 120 m), nuo 1984 dar įvesta ir komandinė rungtis (nuo didžiausio tramplino). Pasaulio ilgiausio šuolio rekordas yra 246,5 m, jį 2011 pasiekė Johanas Remenas Evensenas (Norvegija).
šuolis su slidėmis
Šiaurės dvikovė
Šiaurės dvikovė – klasikinė vyrų slidinėjimo daugiakovė. Varžybas sudaro šuoliai su slidėmis nuo 90 m galingumo tramplino (pirmą dieną) ir slidinėjimo lenktynės (antrą dieną). Individualių lenktynių trasa yra 15 km ilgio, komandinės rungties (įvestos nuo 1988) – 20 km; kiekvienas komandos slidininkas (jų 2 arba 4) šliuožia 5 arba 10 km. Lenktynių starto laiką lemia šuolių rezultatai. Laimi pirmasis pasiekęs finišą.
Slidinėjimas laisvu stiliumi
Slidinėjimas laisvu stiliumi – slidinėjimo kalnų slidėmis 3 rungčių sporto šaka: gūbrinis, akrobatiniai šuoliai nuo tramplino ir slidžių baletas. Baleto varžybos vyksta 12–20 % nuolydžio, 200–250 m ilgio ir 30–50 m pločio slėnyje. Programą sudaro daugiau kaip 12 baleto elementų, 2–3 dvigubi šuoliai, kiti pagal muziką atliekami gimnastikos, akrobatikos ir šokių veiksmai; programos trukmė 50–90 sekundžių.
Snieglenčių sportas
Snieglenčių sportas – leidimasis snieglente nuo kalno ar tramplino. Rungtys: slalomas (lygiagretusis didysis, didysis, lygiagretusis, didžiausias), krosas, komandinis krosas, pusvamzdis (snieglentininkas pusvamzdžio formos trasoje atlieka įvairius šuolius, suktukus ir triukus ore), Slopestyle (akrobatinis nusileidimas; sportininkas, čiuoždamas snieglente per tramplinus, turi pakilti kuo aukščiau ir atlikti kuo daugiau sudėtingų triukų), Big Air (didysis šuolis; nuo aukšto tramplino pakilęs į orą snieglentininkas turi atlikti kuo daugiau sudėtingų triukų). Į žiemos olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungtys: pusvamzdis (nuo 1998), didysis slalomas (1998), lygiagretusis didysis slalomas (nuo 2002), krosas (nuo 2006), lygiagretusis slalomas (2014), Slopestyle (nuo 2014), Big Air (nuo 2016). Snieglenčių sportas pradėtas kultivuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose 20 a. 7 dešimtmetyje, 8 dešimtmetyje paplito Europoje.
snieglenčių sporto pusvamzdžio rungtis. Olimpinis čempionas Shaunas Whiteʼas (JAV) Pjongčango olimpinėse žaidynėse (2018)
snieglenčių moterų kroso varžybos Pjongčango olimpinėse žaidynėse. Iš kairės į dešinę: Alexandra Jekova (Bulgarija), Eva Samkova (Čekija; bronzos medalininkė), Chloé Trespeuch (Prancūzija), Julia Pereira de Sousa Mabileau (Prancūzija; vicečempionė), Lindsey Jakobellis (JAV) ir Michela Moioli (Italija; čempionė)
Istorija
Slidinėjimas atsirado prieš 5000 m. kaip patogesnis ir greitesnis judėjimo sniegu būdas. 1767 Norvegijoje įvyko pirmosios oficialios kelių rūšių slidinėjimo varžybos. 1808 O. Rey (Norvegija) su slidėmis nuo tramplino nušoko 9 m 50 centimetrų. 1905 Austrijoje įvyko pirmosios oficialios kalnų slidinėjimo, 1981 Jungtinėse Amerikos Valstijose – snieglenčių sporto varžybos. 19 a. pabaigoje pradėjo kurtis slidinėjimo nacionaliniai klubai. 1905 įkurta Vidurio Europos slidinėjimo sąjunga, 1924 – Tarptautinė slidinėjimo federacija (pranc. Fédération Internationale de Ski, FSI), 1991 – Tarptautinė snieglenčių sporto federacija (International Snowboard Federation, ISF). 1924 į žiemos olimpines žaidynes Chamonix (Prancūzija) įtrauktas lygumų slidinėjimas (18 km ir 50 km lenktynės vyrams), šuoliai su slidėmis, šiaurės dvikovė, 1936 – kalnų slidinėjimas (greitasis leidimasis ir slalomas), 1952 – didysis slalomas, 1988 – didžiausiasis slalomas, 1992 – slidžių baletas, 1998 – snieglenčių sportas.
Sylvainʼas Dufourʼas (Prancūzija) ir Nevinas Galmarini (Šveicarija) Pjongčango olimpinėse žaidynėse rungiasi snieglenčių lygiagrečiojo didžiojo slalomo pusfinalyje (2018)
Nuo 1925 rengiami šuolių su slidėmis, šiaurės dvikovės, nuo 1929 – lygumų, nuo 1931 – kalnų, nuo 1978 – slidžių baleto, nuo 1996 – snieglenčių sporto pasaulio čempionatai. Skandinavijos šalyse rengiamos slidinėjimo žaidynės (pvz., Lahti žaidynės Suomijoje). Lygumų slidinėjimas daugiausia kultivuojama Šiaurės šalyse, Rusijoje, šuoliai su slidėmis ir šiaurės dvikovė – Šiaurės šalyse, kalnų slidinėjimas – Alpių šalyse, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje. Geriausieji slidininkai: lygumų – vyrai Gunde Svanas, Sixtenas Jernbergas (abu Švedija), Bjørnas Dæhlie (Norvegija) ir moterys G. Kulakova, R. Smetanina (abi SSRS), Liubovė Jegorova (SSRS, Rusija), kalnų – A. Tomba, Gustavas Thöni (abu Italija), Ingemaras Stenmarkas (Švedija), Toni Saileris (Austrija), Pirminas Zurbriggenas (Šveicarija), Jean‑Claudeʼas Killy (Prancūzija), Aleksanderis Aamodtas Kilde, A. L. Svindalis (Norvegija) ir Verena Schneider (Šveicarija), Marielle Goitschel (Prancūzija), D. Compagnoni (Italija), šuolininkai – Espenas Bredesenas (Norvegija), Matti Nykänenas (Suomija), Jensas Weissflogas (Vokietija), slidinėjimo laisvu stiliumi – Birkas Ruudas (Norvegija), šiaurės dvikovės – K. Ogivara (Japonija), Fredas Børre Lundbergas, Bjarte Engenas Vikas (Norvegija), Ulrichas Wehlingas (Vokietija).
Slidinėjimas Lietuvoje
Lietuvoje slidinėjimo lenktynės rengiamos nuo 1932. 1933 Kaune įvyko pirmosios slidinėjimo, 1937 Kaune – kalnų slidinėjimo varžybos, Zarasuose – pirmasis Lietuvos slidinėjimo čempionatas; nuo 1945 (išskyrus 1948, 1957, 1959, 1961) rengiamas kasmet. 1938–40 Lietuvos slidininkai dalyvavo Baltijos valstybių studentų slidinėjimo žiemos olimpiadose. 1938–39 Kaune veikė nedidelis tramplinas šuolininkams. 1940–70 ir nuo 1982 kasmet vyksta Lietuvos kalnų slidinėjimo čempionatai (nuo 1988 rengiami Europos šalių kalnuose). 1960 įkurta Lietuvos slidinėjimo federacija (LSF; 1991 priimta į Tarptautinę slidinėjimo federaciją), 1990 – Lietuvos kalnų slidinėjimo federacija, 2007 – Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacija. Žymiausia Lietuvos slidininkė V. Vencienė 1988 tapo olimpinių žaidynių 10 km lenktynių čempione ir 5 km bronzos medalininke.
slidinėjimo varžybos Ignalinoje (2014)
Žymesnieji lygumų slidininkai: E. Adaškevičienė, Vadimas Gusevas, K. Milašius, R. Panavas, Mantas Strolia, Tautvydas Strolia, Kazimiera Strolienė, Irina Terentjeva, Modestas Vaičiulis, kalnų slidininkai: D. Žymantienė, R. Dadelienė, N. Švecova, D. Virškus, I. Gaška. 21 a. pradžioje Lietuvoje kultivuojamas lygumų slidinėjimas, kalnų slidinėjimo rungtis – slalomas, snieglenčių sportas. Lietuvoje veikia slidinėjimo centrai Vilniuje, Ignalinoje, Druskininkuose, 2018 lygumų slidinėjimą kultivavo 543 sportininkai (dirbo 10 trenerių), kalnų slidinėjimą – 105 sportininkai (4 treneriai), 2021 lygumų slidinėjimą – 255 sportininkai (7 treneriai), kalnų slidinėjimą – 132 sportinikai (3 treneriai), snieglenčių sportą – 10 sportininkų.
-kalnų slidinėjimas; -lygumų slidinėjimas; -šuoliai su slidėmis; -snieglenčių sportas; -šiaurės dvikovė