slieka, mažašerių žieduotųjų kirmėlių (Oligochaeta) poklasio bestuburių grupė. Dauguma Europoje paplitusių rūšių priklauso Lumbricidae šeimai.
Kūnas segmentuotas. Kiekviename segmente yra po 4 šerelių poras. Burnos angą, esančią priekiniame kūno gale, dengia galvinė skiautė (prostomiumas). Žarnynas tęsiasi išilgai viso kūno. Kraujotakos sistema uždara, ją sudaro nugarinės ir pilvinės kraujagyslės bei jas jungiančios žiedinės. Specializuotų kvėpavimo organų neturi, kvėpuoja kūno danga. Šalina metanefridijomis, išsidėsčiusiomis kiekviename segmente. Taip pat metameriškai kiekviename segmente išsidėstę ir pilvo nervų grandinėlės ganglijai. Sliekai yra hermafroditai, gonados yra keliuose segmentuose kūno priekinėje dalyje. Kopuliacijos metu du individai apsikeičia spermatozoidais. Priekiniame kūno trečdalyje išsiskiria kūno dangos sustorėjimas – balnelis. Jame daug liaukinių ląstelių, formuojančių kokoną, kuriame vystosi jaunikliai. Kokonai dedami į dirvą. Vystosi tiesiogiai. Subręsta per 6–12 mėnesių. Gyvena kelerius metus.
sliekai Lumbricus terrestris poruojasi
Pasižymi regeneracija. Minta organinėmis medžiagomis, greitina jų mineralizaciją, gerina dirvožemio struktūrą, didina derlingumą.
Lietuvoje gyvena didžiausia rūšis Lumbricus terrestris. Komposto krūvose dažna Eisenia fetida.
sliekas Lumbricus terrestris
1220
-sliekas