sliekinė pavara

cilindrinė sliekinė pavara

slieknė pavarà, krumplinis sraigtinis mechanizmas, kurio mažesnysis krumpliaratis (sliekas) sukimo momentą perduoda krumpliaračiui su įstrižais krumpliais (sliekračiui). Sliekinė pavara taikoma sukimo momento didinimui ir tuo pačiu sukimosi greičio mažinimui. Pavaros sliekas yra varančioji grandis, o sliekratis – varomoji. Sliekratis – sraigtas su trapeciniu ar panašios formos sriegiu; būna vienapradis ir daugiapradis. Slieko ir sliekračio velenų ašys prasilenkia. Ašių prasilenkimo kampas dažniausiai būna 90°. Pagal slieko išorinio paviršiaus formą sliekinės pavaros skirstomos į cilindrines ir globoidines (su įgaubtos formos slieku). Jos būna atviros ir uždaros, pagal paskirtį – jėginės ir kinematinės. Pavaros perdavimo skaičius 8–100, atskirais atvejais, pvz., metalo pjovimo staklių didelio skersmens stalo pavarose, iki 1000.

Sliekinės pavaros yra savistabdės: didėjant apkrovai trinties jėgos proporcingai padidėja garantuodamos savistabdą. Pagrindiniai trūkumai – mažas naudingo veikimo koeficientas (0,6–0,9) ir tai, kad dėl trinties tarp slieko ir sliekračio pavara kaista, todėl greičiau dyla, gali strigti. Dėl didelio kinematinio tikslumo ir geros savistabdos sliekinės pavaros naudojamos valdymo ir reguliavimo mechanizmuose, sliekiniuose reduktoriuose, kėlimo mechanizmuose.

Sliekinės pavaros prototipu laikomas 3 a. pr. Kr. Archimedo sukurtas sraigtas.