slopinimas

slopnimas, nervinis procesas, mažinantis ląstelių ir audinių jaudrumą arba stabdantis jau kilusį jaudinimą. Slopinimą lemia nervinių, raumenų ir kitų jaudrių ląstelių membraninio (ramybės) potencialo kaita. Slopinimo metu membraninis potencialas didėja, t. y. vyksta ląstelės membranos hiperpoliarizacija (jaudinimo atveju – depoliarizacija). Aktyvaus slopinimo atveju hiperpoliarizaciją skatina slopinantieji neuromediatoriai (pvz., gama amino sviesto rūgštis, glicinas), pasyvaus – prieš tai kilęs labai stiprus jaudinimas. Kilusi hiperpoliarizacija dar vadinama presinapsiniu slopinančiuoju potencialu, pats slopinimo procesas – postsinapsiniu. Slopinimas vyksta ne tik postsinapsinėje ląstelėje, bet ir presinapsinėse galūnėlėse (sinapsė), blokuojamas jaudinančio neuromediatoriaus judėjimas iš presinapsinės nervinės galūnėlės (presinapsinis slopinimas). Dažniausiai slopina specialūs slopinantieji tarpiniai neuronai. Be presinapsinio ir postsinapsinio slopinimo, išskiriamos ir kitos rūšys: grįžtamasis slopinimas (neurono ataugos grįžta ir sudaro slopinančias sinapses su jo kūnu arba dendritais tiesiogiai ir per tarpinius neuronus), kryžminis (du neuronai slopina vienas kitą), šoninis (pvz., tinklainės neuronai slopina šalia esančius neuronus, taip sukuriamas kontrastas – riba tarp šviesesnės ir tamsesnės vietų regėjimo lauke), centrinis (vyksta centrinėje nervų sistemoje) ir periferinis (vyksta vykdymo organe, pvz., širdyje, raumenyje).

19 a. antroje pusėje–20 a. pirmoje pusėje Rusijoje, vėliau SSRS slopinimą tyrė I. Pavlovas, I. Sečenovas, A. Uchtomskis ir N. Vvedenskis. C. S. Sherringtono darbus 20 a. antroje pusėje plėtojo J. C. Ecclesas. Buvo tiriami jaudinimo ir slopinimo procesų kilimas ir plitimas (iradiacija) bei sąveika (indukcija), išskirtos tokios slopinimo rūšys kaip sąlyginis ir nesąlyginis slopinimas (savitarpis sąlyginių ir nesąlyginių refleksų slopinimas), vidinis ir išorinis slopinimas (pvz., kylantis slopinant sąlyginį refleksą – vidinis slopinimas, sąlyginio reflekso stabdymas veikiant pašaliniam dirgikliui), pirminis (vyksta dėl slopinimo neuronų) ir antrinis (vyksta dėl kilusio jaudinimo ne slopinimui skirtame neurone).

1868