Slovãkijos architektūrà
Liaudies architektūra
Tradicinei architektūrai būdinga stačiakampio plano mediniai gyvenamieji namai su dvišlaičiais stogais, galerijomis. Pusiau žeminių tipo gyvenamųjų būstų išliko Brhlovcės kaime (Nitros kraštas, 16–17 a.), apie 140 medinių gyvenamųjų namų – Čičmanų kaime (Žilinos kraštas, fasadai dekoruoti baltais ornamentais; rekonstruoti 1923, architektas D. S. Jurkovičius, 1868–1947).
tradicinis gyvenamasis namas Čičmanų kaime (Žilinos kraštas)
Karpatų kalnų regiono kaimuose pastatyta medinių gyvenamųjų namų ant akmeninių pamatų, plūkto molio sienomis (jos dažytos pastelinėmis spalvomis), skiedrų stogais; raiškiausias pavyzdys – Vlkolíneco kaimo statiniai (Žilinos kraštas, 19 a., pasaulio paveldo vertybė, nuo 1993). 15 a. pabaigoje–18 a. Karpatų kalnų regione pastatyta medinių bažnyčių (Šv. Pranciškaus Hervartove, manoma, 15 a. pabaiga, Visų Šventųjų Tvrdošíne, 15 a. pabaiga, Kežmaroke, 1688, rekonstruota 1717, Leštinuose, 1689, Hronseke, 1726, Ruská Bystroje, apie 1720–30), cerkvių (Ladomirovoje, manoma, 17 a., Bodružale, 1658); visos – pasaulio paveldo vertybės (nuo 2008).
Senieji laikai
Slovakijos teritorijoje rasta neolito laikotarpio gyvenviečių su ilgais stačiakampiais vienos patalpos būstais (Štúrove rasto būsto plotis 6 m, ilgis – 35 m). Išliko akmeninės romėnų architektūros (1–2 a.), slavų įtvirtintų gyvenviečių (5–6 a.) liekanų.
9–15 amžius
Spišo kapitula su Šv. Martyno katedra (kairėje; 1245–73) ir Spišo pilis (tolumoje; 13–17 a., Košicės kraštas)
9–12 a. statytos akmeninės pilys su nedidelėmis stačiakampio arba apskrito plano koplyčiomis (Devíno pilyje Bratislavoje, Kremnicos, Nitros, Trenčíno pilyse, Spišo kapituloje). 13 a. pradžioje pastatyta viena didžiausių pilių Vidurio Europoje – Spišo pilis (13–17 a., su Šventosios Dvasios bažnyčia Žehroje, Spišo kapitula, Levočos senamiesčiu – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1993 ir 2009). 13 a. apie pilis pradėjo kurtis gyvenvietės. Lygumose įkurta taisyklingo (centre – stačiakampė aikštė su rotuše ir bažnyčia), kalnų vietovėse – netaisyklingo plano miestų, jie dažniausiai užstatyti 1–2 aukštų pastatais. Nuo 13 a. sakralinėje architektūroje reiškėsi romaninis stilius. Pastatyta į senąsias rotondas (Šv. Jurgio Skalicoje, 12 a., Trnavos kraštas) ir Nitros apylinkių bažnyčias su galerijomis panašių trinavių bazilikų su 2 bokštais vakariniame fasade (Švč. Mergelės Marijos – Bíňioje, prie Nové Zámkų, 1217, ir Diakovcėje, 1228, rekonstruota 19 a., Šv. Martyno katedra Spišo kapituloje, 1245–73), vienanavių bažnyčių (Šv. Kryžiaus Hamuliakovo, Bratislavos kraštas, 13 a. pradžia).
Šv. Elžbietos katedra Košicėje (1380–1508)
14 a.–16 a. viduryje plito gotika. 14 a. pastatyta trinavių (Šv. Mikalojaus Trnavoje, 14 a., 17 a. įgavo baroko bruožų, Šv. Elžbietos katedra Košicėje, 1380–1508, restauruota 1896), 15 a. – halinių (Šv. Kotrynos bažnyčia Banská Štiavnicoje, 1491, su istorinio miesto kitais statiniais ir technikos paminklais apylinkėse – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1993; Šv. Martyno katedra Bratislavoje, pradėta 1221, po 1833 įgavo neogotikos bruožų) paprastų formų ir aiškių konstrukcijų bažnyčių (jos turi panašumų su Lenkijos, Austrijos, Slovėnijos, Rumunijos, daugiausia Transilvanijos, gotikinėmis bažnyčiomis). 1241–42 totorių puldinėjimai suintensyvino pilių statybą. 14–15 a. kalnuotose vietovėse suprojektuota netaisyklingo (Oravos, 13–17 a.), lygumose – stačiakampio (Zvoleno pilis, 14–16 a., su apvaliais bokštais kampuose) plano pilių.
16 amžius
Turzų gyvenamasis namas Levočoje (16 a., neorenesansinis sgrafitu puoštas fasadas, 1904)
15 a. pabaigoje–16 a. pradžioje miestų plėtrą lėmė prekybos ir pramonės suklestėjimas. Architektūroje gotiką pakeitė renesansas (Bardejovo istorinis miestas – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2000), daugiausia pasireiškęs pasaulietinėje architektūroje. Gyvenamieji namai dekoruoti renesansiniais portalais, langų apvadais (Ebnerio namas Banská Bystricoje, 1636), dekoratyviniais atikais (gyvenamieji namai Prešove, 16–17 amžius). 16 a.–17 a. pradžioje rekonstruota senų (Bratislavos, Levočos, Banská Bystricos, Kežmaroko), suprojektuota naujų (Bardejove, 1509) rotušių, perstatyta senų (Bratislavoje, Nitroje, Červený Kameňyje, Pietų Slovakija, Betlanovecėje, Kočicės kraštas), pastatyta naujų (Strážkų, Spišo istorinis regionas, 1570–90; Bytčos, Žilinos kraštas, 1571–1604, architektas J. Kilianas de Syrothas iš Milano; Fričovcės, Prešovo kraštas, 1623) pilių, gyvenamųjų namų (Turzų Levočoje, 16 a., neorenesansinis sgrafitu puoštas fasadas, 1904).
16 a. saugantis turkų antpuolių įtvirtinta miestų (Banská Štiavnicos bažnyčia perstatyta į citadelę, 16 a. vidurys), pastatyta tvirtovių (Komárno, 1548, manoma, architektas P. Ferrabosco, Nové Zámkų, 1583, manoma, architektas O. Baldigara). Miestų centrinėse aikštėse pastatyta varpinių (Kežmaroke, 1525–86, meistras U. Metereris, vadinamasis Burianovo bokštas Žilinoje, 1530). Pavieniai renesanso elementai būdingi ir sakraliniams statiniams (portalai – Šv. Martyno katedros Bratislavoje, 16 a., Brezovicos bažnyčios, 1520, architektas Vincentas iš Dubrovniko).
17 amžius–20 amžiaus pradžia
16 a. viduryje–18 a. pirmoje pusėje šalyje plito barokas. Ankstyvojo baroko raiškus pavyzdys – pagal Jėzaus bažnyčios Romoje pavyzdį pastatyta jėzuitų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Trnavoje (1637, architektas G. P. Spazzo). Miestų (Žilinos, Banská Štiavnicos, Trenčíno) aikštes supantys pirklių gyvenamųjų namų fasadai įgavo baroko bruožų.
Primo rūmai Bratislavoje (1771–81, architektas M. Hefele; dabar merija)
17–18 a. greta baroko reiškėsi renesansas: Levočoje, Kežmaroke sgrafitu puošti gyvenamųjų namų fasadai, pastatyta protestantų bažnyčia Košicėje (1628), befrua Poprade (1658). 18 a. barokinių bažnyčių suprojektavo Bratislavos apylinkėse dirbę austrų ir italų architektai (Bratislavoje – Trinitorių, 1717–35, Šv. Elžbietos, 1742, vienuolyno su Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia kompleksas Jasove, Košicės kraštas, 1745–65, abiejų architektas A. Pilgramas). Nedidelių pilių ir rūmų (Štiavničkoje, Mokrad’yje, abeji Žilinos kraštas, abeji 18 a.) architektūroje derinta baroko ir liaudies architektūros formos (keturšlaičiai skiedromis dengti stogai, kampiniai apskrito plano bokštai su mediniais kūgio, piramidės, svogūno pavidalo stogais). Miestuose projektuotos 3 aukštų rezidencijos (Balassos, 1754–65, Esterházy, 1762, abi Bratislavoje), aikštėse statytos kolonos (Švenčiausiosios Trejybės Trenčíne, 1712, Švč. Mergelės Marijos Nitroje, 1750).
18 a. viduryje suprojektuota rokokinių pastatų (Bratislavoje – pirklio namas Pas gerąjį vienuolį 1760, rekonstruotas 1975, dabar Laikrodžių muziejus, Kutcherfeldų rūmai, 1762, Mirbacho rūmai, 1770, architektas M. Hölbringlis), įrengta naujų interjerų rūmuose (Bratislavoje – Balassos, Appónyi, 1762, Grasalkovičių, 1765, architektai J. Mayerhofferis, A. Mayerhofferis, dabar Prezidento rūmai), bažnyčiose (Prešove, 1753, Markušovcėje, Košicės kraštas, 1776).
18 a. pabaigoje–19 a. pirmoje pusėje reiškėsi klasicizmas. Suprojektuota rūmų (Bratislavoje – Vengrijos karalių, 1756, architektas G. B. Martinelli, Aspremonto, 1770, Primo, 1771–81, architektas M. Hefele, dabar merija, Forgočo rūmai Košicėje, apie 1820, buvę gubernatoriaus Levočoje, apie 1830), užmiesčio rezidencijų su angliškaisiais parkais (Brunswikų rūmai Dolná Krupoje, Trnavos kraštas, 1795–1828, architektas A. J. Haussmannas), rotušių (Trnavos, 1793), bažnyčių (protestantų Banská Bystricoje, 1807, architektas M. Pollackas, Šv. Vladislovo Bratislavoje, 1832, architektas I. Feigleris). Ampyro bruožų turi J. Paláriko teatro rūmai Trnavoje (1831).
pramogų namai Reduta Spišská Nová Vese (1905, architektas K. Gersteris)
19 a. pirmoje pusėje miestuose suplanuota naujų gyvenamųjų rajonų, nugriovus gynybinius įtvirtinimus įkurta skverų, parkų, pastatyta teatrų, mokyklų, administracinių pastatų. Nuo 19 a. vidurio pradėjo reikštis eklektika, istorizmas. Pastatyta neobarokiniai Slovakijos nacionalinio teatro rūmai Bratislavoje (1886, architektūrinė bendrovė Fellner & Helmer), miesto teatro rūmai (architektai A. Langas, A. Steinhardtas), neogotikinis Jakabo namas (architektas A. Jakabas, abu 1899 Košicėje), neobizantiškoji Naujoji evangelikų bažnyčia Kežmaroke (architektas T. E. von Hansenas), Rytų Slovakijos muziejus Košicėje (abu 1909), pramogų namai Reduta Spišská Nová Vese (1905, architektas K. Gersteris) ir Bratislavoje (1913, architektai M. Komoras, D. Jakabas), renesanso ir maurų stiliaus bruožų pastatų (turkiškos pirtys Trenčianské Teplicėje, Trenčíno kraštas, 1888, architektas F. Schmoranzas, sinagoga Prešove, 1898, architektas E. Barkány).
Pagal Prancūzijos pilių pavyzdį rekonstruotos Betliaro (Košicės kraštas, 1886), Bojnicės (Trenčíno kraštas, pastatyta 12 a., perstatyta 1889–1910, architektas J. Hubertas, po 1950 gaisro rekonstruota) pilys įgavo neogotikos bruožų. Moderno pastatų suprojektavo R. Berndlas (Andrássy šeimos mauzoliejus Krásnohorské Podhradie, Košicės kraštas), Q. Hoepfneris (Didysis viešbutis Starý Smokovece, Aukštieji Tatrai, abu 1904), Vengrijos architektai Ö. Lechneris (Šv. Elžbietos, arba Mėlynoji, bažnyčia Bratislavoje, 1913), N. Körössy (1869–1955). I. Medgyaszay (1877–1959, bažnyčia Mul’ioje, Banská Bystricos kraštas, 1910).
20 amžiaus pirma pusė–21 amžiaus pradžia
1918 įkūrus Čekoslovakijos respubliką Bratislavoje įsteigtas Viešųjų darbų ministerijos departamentas, jame pradėjo dirbti Prahos architektūros mokyklas baigę čekų architektai, jie šalyje įkūrė ir privačių architektūrinių studijų, suprojektavo pastatų Bratislavoje (Anatomijos institutas, 1927, architektas K. Šilingeris, 1887–1951, Slovakų menų forumas, 1926, Socialinio draudimo bendrovės pastatas, 1939, abiejų architektai A. Balánas, 1891–1960, J. Grossmannas).
Modernizmą plėtojo D. S. Jurkovičius (Generolo M. R. Štefániko memorialas ant Bradlo kalvos, Trenčíno kraštas, 1928, sanatorija Bratislavoje, su architektais J. Mergancu, O. Klimešu, 1930), M. M. Harmincius (1869–1964; viešbučio Carlton Savoy Bratislavoje rekonstrukcija, 1928). Funkcionalistinių statinių pastatė F. A. Libra (sanatorija Vyšné Háguose, Aukštieji Tatrai, su architektu J. Kanu, 1938), J. Krejcaras (Vandens procedūrų kompleksas Trenčianske Teplicėje, 1932), B. Fuchsas (1895–1972; Moravijos poilsio centras Tatranská Lomnicoje, Aukštieji Tatrai, 1933, lauko baseinas Trenčianske Teplicėje, 1937), A. Szalatnay‑Slatinský (1891–1961), V. Karfíkas (1901–96), F. Weinwurmas (Žemės ūkio banko rūmai Žilinoje). Žymiausias Slovakijos 3–4 dešimtmečio architektas – M. E. Bellušas (1899–1978; Nacionaliniai rūmai Banská Bystricoje, 1928, tiltas Piešt’anuose, 1932, Nacionalinio banko rūmai Bratislavoje, 1938).
Slovakijos televizijos radijo pastatas (1983, architektai Š. Svetko, Š. Ďurkovičius, B. Kisslingas)
Po II pasaulinio karo šalyje suprojektuota pramoninių, visuomeninių (Bratislavoje – Naujoji rotušė, 1948, Slovakijos technikos universiteto Architektūros fakulteto rūmai, 1953) pastatų, gyvenamųjų namų kompleksų. 1946 Slovakijos technikos universitete Bratislavoje įkūrus Architektūros ir civilinės inžinerijos departamentą pradėta dėstyti architektūra (1976 įkurtas Architektūros fakultetas). 20 a. antroje pusėje daugiausia projektuota Bratislavoje: parduotuvė Prior ir viešbutis Kiev (abu 1969, abiejų architektas I. Matušíkas, g. 1930), naujasis tiltas per Dunojų (1972, architektai A. Tesáras, J. Lacko, I. Slameňis), Slovakijos televizijos (1975, architektai J. Struhařas, V. Čurilla) ir radijo (1983, architektai Š. Svetko, Š. Ďurkovičius, B. Kisslingas) pastatai. Raiškių formų yra Slovakijos nacionalinio sukilimo muziejus Banská Bystricoje (1969, architektai D. Kuzma, J. Jankovičius). Skandinavų modernizmo bruožų turi V. Dedečeko (Žemės ūkio universiteto miestelis Nitroje, 1956, Nacionalinės galerijos Bratislavoje rekonstrukcija, 1969–79), F. Mikučký (abu g. 1929; krematoriumas Bratislavoje, 1968) projektai.
20 a. pabaigos–21 a. pradžios statiniai: Bratislavoje – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Vrakuňios rj. (1994, architektai M. Bogáras, L. Králikas, L. Urbanas, M. Kvasnica), Slovakijos nacionalinio banko rūmai (2002, architektai P. Paňákas, M. Kusý), A. Bagaro teatro rūmai Nitroje (1990, architektai J. Havlica, Š. Rosincová, M. Žitňanský), pėsčiųjų tiltas per Oravą Dolný Kubíne (1993, inžinierius ir architektas A. Kratochvílas), Aviacijos muziejus Košicėje (2002, architektas M. Drahovský), Vandensvydžio baseinas Nováky (2006, architektas J. Kiaba).
Pasaulio paveldo vertybės
Vlkolíneco kaimo statiniai, Spišo pilis ir kapitula, Šventosios Dvasios bažnyčia Žehroje ir Levočos senamiestis, Banská Štiavnicos istorinis miestas ir technikos paminklai apylinkėse (visi nuo 1993), Bardejovo istorinis miestas (nuo 2000), Karpatų kalnų regiono medinės bažnyčios (nuo 2008), Romos imperijos pasienio įtvirtinimai Dunojaus pakrantėje (su šios upės pakrantės įtvirtinimais Vokietijoje ir Austrijoje, nuo 2021).
1729
Slovakijos kultūra
Slovakijos konstitucinė santvarka
Slovakijos partijos ir profsąjungos
Slovakijos ginkluotosios pajėgos