Slovãkijos gamtà
Slovakijos gamtinis žemėlapis
Reljefas
Vyrauja aukštumos ir kalnai. 41 % paviršiaus yra iki 300 m, 45 % – 300–750 m, 13 % – 750–1500 m, 1 % – daugiau kaip 1500 m aukščio.
Aukštieji Tatrai
Didžiąją Slovakijos teritorijos dalį užima Vakarų Karpatų kalnai, ištįsę iš pietvakarių į šiaurės rytus. Vakaruose jie apima Mažuosius Karpatus, Baltuosius Karpatus, Javorníkus, Oravos Beskidus. Šiaurėje, Lenkijos pasienyje, yra aukščiausias Karpatų masyvas – Tatrai, juose – Slovakijos aukščiausia viršūnė – Gerlacho kalnas (2655 metrai). Į vakarus nuo Tatrų driekiasi Mažosios Fatros ir Didžiosios Fatros kalnagūbriai, į pietus – Slovakijos Rūdiniai kalnai, į rytus – Levočos kalnai. Slovakijos rytiniame ir šiaurės rytiniame pakraštyje, prie sienos su Ukraina ir Lenkija, slūgso Rytų Karpatams priskiriami Bukovo ir Vihorlato kalnai. Kalnų masyvus skiria dideli tarpukalnių slėniai (Patatrės, Turieco, Aukštutinės Nitros, Zvoleno, Hornádo, Košicės). Pietvakariuose plyti Padunojės, pietryčiuose – Rytų Slovakijos žemumos. Slovakijos pietvakariuose, prie Vengrijos sienos, Bodrogo upės slėnyje, yra žemiausia Slovakijos vieta – 95 m virš jūros lygio.
Karstinis reljefas Slovakijoje užima apie 2700 km2 plotą. Karstiniai dariniai (karstinės reljefo formos, urvai, požeminės upės, karstiniai šaltiniai, kanjonai) plyti lanku nuo Bratislavos iki Košicės – Mažosiuose Karpatuose, Mažojoje ir Didžiojoje Fatroje, Tatruose, Slovakijos Rūdiniuose kalnuose ir jų priekalnėse. Rasta ir ištirta daugiau kaip 5300 urvų. Daugiausia jie susiformavę mezozojaus klintyse Slovakijos karsto plynaukštėje (ilgiausias Slovakijoje Stratenos urvas, 21,7 km), Slovakijos rojaus nacionaliniame parke, Didžiojoje Fatroje, Tatruose.
Žemuosiuose Tatruose yra Slovakijoje ilgiausias Demenovkos urvynas ir giliausias Hipmano urvynas (bendras gylis 495 metrai). Daugumoje urvų yra stalaktitų, stalagmitų, kalcito krioklių, grotų, didelių galerijų. Urvuose veisiasi apie 20 rūšių šikšnosparniai. Yra 39 ledo urvai. Žymiausias Dobšinskos ledo urvas; ilgis 1483 m, vasarą temperatūra jo viduje nuo 0,2 iki 3,9 °C. Urve yra apie 110 000 m3 įvairaus pavidalo (ledinių krioklių, stalaktitų, kitų figūrų) ledo.
Žemieji Tatrai
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų pereinamasis iš jūrinio į žemyninį, kalnuose – kalnų alpinis. Būdingos šiltos (žemumose karštos) vasaros ir švelnios (kalnuose ir rytinėje dalyje šaltesnės) žiemos. Iki 200 m aukštyje aukščiausia sausio mėnesio temperatūra 0–2 °C, liepos mėnesio – 27 °C, žemiausia atitinkamai –5 °C ir 14–15 °C; daugiau kaip 600 m aukštyje atitinkamai –1 °C ir 19–23 °C bei –9 °C ir 9–11 °C; aukščiau – temperatūra žemesnė.
Kritulių per metus iškrinta nuo 500–700 mm žemumose, iki 900–2100 mm 1000–2000 m aukštyje. Daugiausia lyja nuo gegužės iki rugpjūčio–rugsėjo mėnesio. Žiemą sniego dangos trukmė ilgėja rytų kryptimi didėjant aukščiui – nuo 35 iki 55 d. 200 m aukštyje, nuo 125 iki 140 d. 1000 m aukštyje, daugiau kaip 180 d. daugiau kaip 1500 m aukštyje.
Vidaus vandenys
Apie 96 % Slovakijos teritorijos apima Juodosios jūros baseinas; tik šalies šiaurinės dalies upės Dunajecas ir Popradas priklauso Baltijos jūros baseinui. Bendras upių tinklo ilgis 50 000 kilometrų. Upės kalnų (išskyrus Dunojų). Pavasarį upių vandens lygis aukštas, vasarą – žemas. Didžiausios upės – Dunojaus kairieji intakai Morava, Váhas (su intaku Nitra), Hronas, Ipel’is – teka Slovakijos vakarine ir pietvakarine dalimis. Pietvakariniu pakraščiu teka Dunojus (ilgis Slovakijoje 172 km, iš jų 150 km upe eina Slovakijos ir Vengrijos siena). Slovakijos rytine dalimi teka Tisos dešinieji intakai Sajó (su intaku Hornádu) bei Bodrogas (ir jį sudarančios sutekėjusios Ondavos ir Latoricos upės). Kalnų upės slenkstėtos, daug krioklių; didžiausi kriokliai: Kmet’ovo (aukštis 90 m, Aukštieji Tatrai), Zavojovų (78 m, Slovakijos Rūdiniai kalnai).
Váho upė Žilinoje
Natūralių ežerų nedaug. Ežerai ledyninės kilmės. Daugiausia (apie 100) jų yra Tatruose; didžiausi ežerai: Didysis Hincovo (plotas 18 km2), Štrbskės (16 km2).
Daug tvenkinių; didžiausi: Gabčíkovo marios (plotas 46 km2, susidarė 1994 užtvenkus Dunojų), Oravos marios (35 km2), Zemplinska Širava (33 km2).
Gausu mineralinių ir terminių versmių (ištirta ir užregistruota daugiau kaip 1600, tarp jų yra radioaktyviųjų); daugiausia jų – Slovakijos vidurinės dalies kalnuose. Prie versmių įsikūrę Piešt’anai, Trenčianske Teplice, Sliačas, Bardejovské Kúpele ir kiti kurortai. Slovakijos rytinėje dalyje, Košicės apylinkėse, yra Herl’anų geizeris; iš maždaug 400 m gylio kas 31–36 valandas į 7–15 m aukštį išsiveržia šalto (14–18 °C) mineralinio vandens srovė (debitas 25–30 l/s). Vanduo trykšta apie 25 minutes.
Hlbocos krioklys netoli Pezinoko
Dirvožemiai
Slovakijos pietinės ir vidurinės dalies aukštumose ir kalnų šlaituose iki 1200 m aukščio, apaugusiuose lapuočiais, vyrauja rudžemiai, 1200–1800 m aukštyje, apaugusiuose spygliuočiais, – jauražemiai, aukščiau, kalnų pievose, – kalkžemiai. Slovakijos Rūdiniuose kalnuose paplitę kalciažemiai, Padunojės žemumoje – juodžemiai, juosvažemiai, šlynžemiai, Rytų Slovakijos žemumoje – aliuviniai salpžemiai, yra verstžemių, druskožemių.
Augalija
Priklauso holarktinės karalystės cirkumborealinei floristinei sričiai. Savaiminę Slovakijos florą sudaro daugiau kaip 3250 savaiminių induočių rūšių, apie 670 rūšių brijūnų ir apie 230 rūšių maršantijūnų skyrių augalų. Į Slovakijos saugomų rūšių sąrašą įtraukta 1270 augalų rūšių ir porūšių. Priskaičiuojama apie 220 endeminių augalų rūšių ir porūšių, tarp kurių didžiausią dalį sudaro tik Aukštųjų Tatrų, Žemųjų Tatrų, Mažosios ir Didžiosios Fatros ir kitų kalnų masyvų bei Dunojaus vidurupio lygumos endeminės rūšys (pvz., fatrinis ciklamenas, fatrinė gencijonėlė, slovakinė šilagėlė, slovakinė vakarutė). Yra apie 750 svetimžemių augalų rūšių, iš kurių daugiau kaip 360 natūralizavęsi.
subalpinė aukštųjų žolių pieva Aukštuosiuose Tatruose
Miškai užima apie 40 % šalies teritorijos. Žemumose ir žemutinėse kalnų dalyse, maždaug iki 880 m aukščio, vyrauja plačialapių ir mišrūs miškai, kuriuose auga paprastasis ąžuolas, bekotis ąžuolas, paprastasis bukas. Aukščiau kalnuose vyrauja spygliuočių miškai, kuriuose auga paprastoji eglė, vietomis su paprastojo buko, europinio maumedžio, europinio kėnio priemaiša. Kalnų eglynai išsiskiria didele žolinių augalų įvairove. 1450–2000 m aukštyje kalnuose susidarę žemaūgiai kalninės pušies sąžalynai. Natūralios ir pusiau natūralios pievos užima apie 17 % Slovakijos teritorijos ir jos priskiriamos prie 27 pievų buveinių tipų. Įvairių tipų pievose aptinkama 77 % endeminių augalų rūšių. Didžiausius plotus užima mezofitų pievos (62 %), gerokai mažiau yra likę stepinių pievų (8 %). Ypač didele rūšių įvairove išsiskiriančios subalpinės pievos užima 4 % visų pievų ploto. Beveik 29 % teritorijos užima dirbami laukai.
849
Gyvūnija
Gyvena plačialapių, spygliuočių miškų, stepių, kalnuotų vietovių gyvūnai. Iš poranagių miškuose yra briedžių, tauriųjų elnių, stirnų, šernų, kalnuotose vietovėse – gemzių.
Gausu plėšriųjų: dažnos kiaunės, rudosios lapės, žebenkštys, prie vandens telkinių gyvena ūdros, kanadinės audinės, nuošalesnėse miškingose vietovėse yra vilkų, lūšių, rudųjų lokių. Daugiau kaip 20 rūšių šikšnosparnių (Natusijaus šikšniukai, rudieji ir didieji nakvišos, pelėausiai, pasagnosiai šikšnosparniai, europiniai plačiaausiai), gausu graužikų rūšių (alpiniai švilpikai, pilkieji starai, geltonkaklės ir miškinės pelės, lazdyninės, sodinės ir miškinės miegapelės, paprastosios voverės, upiniai bebrai), yra pilkųjų kiškių, laukinių triušių. Paukščių 364 rūšys: žąsinių apie 40 rūšių (gulbės giesmininkės, pilkosios žąsys, paprastosios berniklės, antys, didysis ir mažasis dančiasnapiai), plėšriųjų paukščių 32 rūšys (lingės, paprastieji paukštvanagiai, pelėsakaliai, ereliai žuvininkai, kilnieji ereliai, sakalai keleiviai), gausu žvirblinių paukščių (vieversiai, kregždės, kielės, strazdai, pečialindos, devynbalsės, zylės, musinukės, startos), gyvena naminės pelėdos, mažieji apuokai, paprastosios lututės, putpelės, pilkosios kurapkos, eurazinės volungės, paprastieji tulžiai, europiniai bitininkai, tikrieji einiai. Iš roplių dažnesni skiauterėtieji ir karpatiniai tritonai, iš varliagyvių – pievinės varlės, europinės medvarlės.
kilnusis erelis
2005
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima apie 23 % Slovakijos ploto. Yra 9 nacionaliniai parkai (Slovakijos rojaus nacionalinis parkas), 14 kraštovaizdžio parkų, apie 1000 kitų saugomų objektų (tarp jų – visi urvai). Seniausias ir didžiausias Tatrų nacionalinis parkas (įkurtas 1948, plotas 741 km2).
Į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Aggteleko ir Slovakijos karsto urvai (nuo 1995; dalis Vengrijoje), Karpatų pirmykščiai bukų miškai (2007; tarpvalstybinės saugomos teritorijos – Rytų Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščių bukų miškų – dalis). Slovakijos karsto (nuo 1977), Polanos (1990), Tatrų (1992; tarpvalstybinis, dalis Lenkijoje), Rytų Karpatų (1998; tarpvalstybinis, dalis Lenkijoje ir Ukrainoje) biosferos rezervatai (UNESCO programa Žmogus ir biosfera). 14 Ramsaro konvencijos (Slovakijoje įsigaliojo 1993) saugomų vietovių (plotas 407 km2).
Dobšinskos ledo urvas
2271
Slovakijos konstitucinė santvarka
Slovakijos partijos ir profsąjungos
Slovakijos ginkluotosios pajėgos