slovėnai

Gorenjskos tautiniais drabužiais pasipuošusi pora šoka polką (Bled, 2013)

rylininkai ant Batsiuvių tilto Liublianos senamiestyje (2015)

tradicinis Kurentovanje festivalis Vire (Gorenjskos administracinis regionas, 2015)

slovėnai tautiniais drabužiais

slovnai (savivardis slovenci), Europos tauta. Pagrindiniai Slovėnijos gyventojai (daugiau kaip 1,6 mln. žmonių; 2015). Dar gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (apie 170 000 žmonių), Italijoje (daugiau kaip 80 000 žmonių) ir kitur. Iš viso pasaulyje yra apie 2,5 mln. slovėnų. Kaba slovėnų kalba. Tikintieji – katalikai.

Gyvensena

Svarbiausi verslai – žemdirbystė (rugiai, kviečiai, avižos, pupos, grikiai, bulvės, apyniai), sodininkystė, vynuogininkystė, gyvulininkystė (galvijai, avys, ožkos), bitininkystė, amatai (medienos, metalo apdirbimas, audimas, nėrimas, piešimas ant stiklo).

Tradicinis būstas – vieno arba dviejų aukštų mediniai, mūriniai arba karkasiniai namai.

Tradiciniai moterų drabužiai – siuvinėti ir nėriniuoti trumpi marškiniai, liemenė, sijonas, prijuostė, juosta, skara, vyrų – marškiniai, kelnės, liemenė, striukė, skrybėlė.

Tradiciniai valgiai – miltų, kruopų, kopūstų, ropių, bulvių, pupų, mėsos patiekalai.

Istorija

7 amžiuje susidarė slovėnų protėvių chorutanų kunigaikštystė. 8 amžiuje slovėnai priklausė germanams (iš jų priėmė krikščionybę), vėliau vokiečių ankstyviesiems valstybiniams dariniams – Bavarijai, Frankų valstybei, Austrijai. Slovėnai patyrė stiprią vokiečių, vengrų, italų, friulų, iš dalies serbų kultūrinę įtaką. 16 amžiuje prasidėjęs slovėnų kultūrinis atgimimas 19 amžiaus viduryje tapo tautiniu. 1918 slovėnų gyvenama teritorija priklausė Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei, Austrijai ir Italijai (nuo 1945 vadinamajai Laisvajai Triesto teritorijai), 1945–1991 – Jugoslavijai.

Slovėnijos istorija

2840