Slovnijos konstitùcinė sántvarka
Aukščiausiosios valdžios institucijos
Nacionalinio Susirinkimo pastatas Liublianoje, kuriame posėdžiauja Nacionalinis Susirinkimas ir Valstybės Taryba (1954–1959, architektas V. Glanzas)
Pagal 1991 konstituciją (pildyta 1997, 2000) Slovėnija – parlamentinė respublika. Valstybės vadovas – prezidentas, renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais 5 metams ne daugiau kaip dviem kadencijoms. Įstatymus leidžia dvejų rūmų parlamentas, kurį sudaro žemieji rūmai – Valstybės Susirinkimas (Državni Zbor) ir aukštieji rūmai – Valstybės Taryba (Državni Svet). Valstybės Susirinkimas susideda iš 90 narių: 88 jų renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą 4 metams, 2 vietos rezervuotos tautinėms mažumoms (po vieną vengrams ir italams). Valstybės Tarybą sudaro 40 narių, renkamų netiesiogiai 5 metų kadencijai iš įvairių politinių socialinių ir kultūrinių interesų grupių atstovų. Valstybės Taryba yra labiau patariamojo pobūdžio institucija, ji gali siūlyti įstatymų projektus, peržiūrėti Valstybės Susirinkimo sprendimus, rengti nacionalinius referendumus. Vykdomoji valdžia priklauso Ministrų tarybai, vadovaujamai prezidento teikimu Valstybės Susirinkimo skiriamo ministro pirmininko.
Vietos valdžia
Vietos gyventojai pagal proporcinę rinkimų sistemą (kai kuriose mažesnėse savivaldybėse tiesioginiais rinkimais) renka savivaldybių tarybas (didesniuose miestuose miestų tarybas), tiesioginiais rinkimais – merus; visų kadencija 4 metai.
Teismų sistema
Veikia Konstitucinis Teismas (sudaro 9 teisėjai, kuriuos renka Valstybės Susirinkimas ir skiria prezidentas 9 metų kadencijai), bendrosios kompetencijos – Aukščiausiasis Teismas (teisėjus renka Valstybės Susirinkimas), aukštesnieji, regioniniai, apylinkių teismai, specializuoti – Administracinis, socialinis teismas, darbo teismai.
Nacionalinė šventė
Nacionalinė šventė – birželio 25 – Nepriklausomybės diena.
2271
Slovėnijos partijos ir profsąjungos
Slovėnijos ginkluotosios pajėgos