Slovnijos teãtras. Nuo 15 a. statytos liturginės dramos. 17 a. pr. Liublianos jėzuitų kolegijoje surengtas pirmuoju Slovėnijoje laikomas teatro vaidinimas – mokyklinio teatro spektaklis lotynų ir vokiečių kalbomis. Itin reikšmingos buvo 1721, 1727 ir 1728 Škofja Lokoje (Gorenjskos regionas) suvaidintos vienuolio Romualdo slovėnų kalba parašytos misterijos. Nuo 17 a. pirmos pusės klostėsi pasaulietinis teatras. Kunigaikščio Auerspergo rūmuose Liublianoje, Liublianos aikštėse, kituose miestuose klajojančios italų ir vokiečių trupės vaidino komedijas, švankus, istorines dramas. 1765 Liublianoje įkurtame pirmame nuolatiniame teatre – Luomų teatre – ilgą laiką vaidino vokiečių ir italų aktoriai. Statyta A. Ifflando, A. von Kotzebue ir kitų autorių, nuo 19 a. pradžios – F. Schillerio, W. Shakespeare’o kūriniai, slovėnų dramaturgų istorinės pjesės vokiečių kalba. 1789 Luomų teatre mėgėjų teatro aktoriai pastatė pirmąją komediją slovėnų kalba – A. T. Linharto Viršaičio duktė Micka. Po 1848–49 revoliucijos pagyvėjo mėgėjų trupių veikla, pradėta dažniau vaidinti slovėnų kalba. 1848–50 Liublianoje veikusioje Slovėnų draugijoje mėgėjų teatro aktoriai rengė vaidinimus ir slovėnų kalba. 19 a. 7 dešimtmetyje spektakliai rengti Liublianos, Mariboro, Celjės, Novo Mesto viešosiose skaityklose. 1867 Liublianoje įkurtoje Dramos draugijoje (iki 1992 veikė įvairiais pavadinimais, nuo 1992 Slovėnijos nacionalinis teatras) pastatyta slovėnų dramaturgų J. Alešoveco (1842–1901), J. Ogrineco (1844–79), F. Celestino (1843–95), J. Kersniko komedijų, užsienio klasikų veikalų. Prie Dramos draugijos veikė vaidybos mokykla. Nuo 1892 Dramos draugijos trupė veikė kaip profesionali (iki 1911 sceną dalijosi su vokiečių teatro trupe). Čia vaidino pirmieji profesionalūs slovėnų aktoriai A. Danilo (1858–1947), I. Borštnikas (1859–1919), A. Verovšekas (1866–1914), Z. Borštnik (1868–1948), A. Danilova (1869–1958), H. Nučićius (1883–1970), L. Drenovecas (1891–1971), režisavo I. Borštnikas, vėliau – R. Inemannas (1861–1907). 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje statyta W. Shakespeare’o tragedijos, I. Cankaro psichologinės dramos, J. Vošnjako (1834–1911), E. Kristano (1867–1953), F. S. Finžgaro, E. Ganglo (1873–1950), L. Kraigherio (1877–1959) pjesės. 20 a. 1–2 dešimtmetyje įkurtos Dramos draugijos Trieste (1902, dabar Italija), Maribore (1909), Celjėje (1911), Ptujuje (1912). 1912–14 įvesta griežta repertuaro cenzūra, sumažėjo valstybės finansavimas, daugelis aktorių pasitraukė iš teatro. Per I pasaulinį karą dalis teatrų neveikė. Sukūrus Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystę (1918, nuo 1929 Jugoslavija) Slovėnijos teatro veikla išsiplėtė. 1919 profesionalus teatras įkurtas Maribore. 3 dešimtmečio pradžioje suformuota Nacionalinio teatro (nuo 1992 Slovėnijos nacionalinis teatras) nauja trupė. 1919–23 ir 1925–43 teatrui vadovavęs rašytojas P. Golia (1887–1959) į repertuarą įtraukė pasaulio klasikų (W. Shakespeare’o), šiuolaikinių dramaturgų (K. Čapeko, L. Pirandello), slovėnų autorių (L. Kraigherio, O. Župančičiaus, S. Grumo, 1901–49) kūrinių. Didelę įtaką teatro raidai turėjo kroatų režisieriaus B. Gavellos (1885–1962) pastatyta M. Krležos trilogija Ponai Glembajai (1931), Leda (1932), Agonijoje (1933). Spektakliuose siekta įtvirtinti psichologinę vaidybą, ansambliškumą. Garsėjo aktoriai M. Vera (1881–1954), M. Skrbinšekas (1886–1963), I. Levaras (1888–1950), M. Nablocka (1890–1969), M. Šarić (1891–1977), M. Danilova (1899–1979), E. Kralj (1900–79), S. Janas (1904–87), V. Juvan (1904–98), režisieriai O. Šestas (1893–1962), C. Debevecas (1903–73).
Per II pasaulinį karą dauguma teatrų buvo uždaryta. Nuo 1945 teatro veikėjus rengia Aukštoji vaidybos mokykla Liublianoje (nuo 1963 Teatro, radijo, kino ir televizijos akademija). 5–6 dešimtmetyje įkurta Lėlių teatras (1949), Miesto teatras (1951), Jaunimo teatras (1955, visi Liublianoje), dramos teatrai Kranjyje (1945), Postojnoje. 6–8 dešimtmetyje Liublianoje įsteigta daug eksperimentinių teatrų: Eksperimentinis teatras (veikė 1955–67), Oder 57 (veikė 1957–64), Ad Hoc (veikė 1958–66), Glej (įkurtas 1970), Kepykla (veikė 1971–78). 9–10 dešimtmetyje vyko intensyvus nepriklausomų teatrų trupių judėjimas. Didelę įtaką naujai teatro režisierių kartai (V. Tauferio, g. 1959, B. Jablanoveco, V. Repniko, abu g. 1961, M. Bergerio, g. 1963, T. Panduro, 1963–2016, E. Hrvatino, g. 1964, M. Pograjco, g. 1967, M. Peljhano, g. 1969) turėjo režisieriaus D. Živadinovo (g. 1960) kūryba (daugiausia spektaklis Krikštas Triglavo papėdėje 1986). Šio režisieriaus (su kitais) 1983 įkurta trupė Sester Scipion Nasice (1987–90 Raudonasis pilotas, nuo 1990 Noordungo kosmokinetinis kabinetas) priklausė Naujojo Slovėnijos meno judėjimui (įkurtas 1984). Garsėjo nepriklausomos trupės Koreodrama (įkurta 1987 Liublianoje), Betontanc (1990 Liublianoje įkūrė M. Pograjcas). 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje statyta slovėnų autorių P. Kozako (1929–81), D. Smolės, R. Šeligo (1935–2004), D. Jovanovićiaus (g. 1939), D. Jančaro kūriniai, režisavo B. Kreftas (1905–96), F. Jamnikas (1921–92), M. Herzogas (1928–2001), M. Korunas (g. 1928), Ž. Petanas (1929–2014), D. Jovanovićius, M. Hočevar (g. 1942), Z. Šedlbaueris (g. 1944), D. Zlataras‑Frey (g. 1955), J. Pipanas (g. 1956), M. Koležnik (g. 1962). Žymesni aktoriai: Š. Drolc (g. 1923), D. Počkaj (1924–1982), M. Zupančičius (g. 1925), L. Rozmanas (1930–1997), M. Potokar (1930–2001), P. Bibičius (1933–2012), R. Poličius (g. 1942), A. Valičius (g. 1955), J. Šugmanas (g. 1968), G. Čušinas (g. 1970), P. Juh (g. 1971). Nuo 1966 Maribore kasmet rengiamas tarptautinis teatro festivalis, nuo 1995 Lublianoje – šiuolaikinio meno atlikėjų festivalis Exodos.
L: Živo gledališče: Pogledi na slovensko gledalšče v letih 1945–1970 3 d. Ljubljana 1974–75.
Slovėnijos kultūra
Slovėnijos konstitucinė santvarka
Slovėnijos partijos ir profsąjungos
Slovėnijos ginkluotosios pajėgos