Slovnijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Slovėnija – ekonomiškai stipri valstybė.
2011 BVP sudarė 49,59 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 57,89 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 24 533 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 28 641 Jungtinių Amerikos Valstijų doleris). BVP struktūra parodyta diagramoje. Užsienio skola 61,23 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2011). Infliacija 2011 sudarė 1,9 %.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Slovėnijos BVP sudarė 61,526 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP pagal perkamosios galios paritetą – 91,917 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 29 200,8 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio, BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą – 43 624,7 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio.
https://s.vle.lt/diagramos/228.html
Pramonė
Kasama cinko ir švino (Mežicos apylinkės), gyvsidabrio (Idrijos apylinkės), urano (Škofja Lokos apylinkės) rūdos, rusvosios anglys ir lignitas (Trbovljėse, Zagorje ob Savi, Hrastniko, Velenjės apylinkės), mergelis, kaolinitas, nedideliais kiekiais gaunama nafta ir gamtinės dujos (Lendavos apylinkės), iš jūros vandens gaunama druska. Slovėnijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 2009 pagaminta 13 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. 2006 Slovėnijoje 36,7 % elektros energijos pagamino Krško atominė elektrinė (pastatyta 1983, galia 730 megavatų), 36 % – šiluminės elektrinės (kūrenamos rusvosiomis anglimis), 23,8 % – hidroelektrinės (daugiausia prie Savos upės).
1
Juodoji metalurgija (geležies lydymas) išplėtota Jesenicėse, Ravne, Štore, cinko ir švino gamyklų yra Mežicoje, Slovenska Bistricoje, aliuminio – Kidričeve, Slovenska Bistricoje. Mašinos ir elektrotechnika gaminama Liublianoje, Maribore, Novo Mesto, Koperyje, Velenjėje (didžiausia bendrovė – Gorenje), transporto priemonės (daugiausia Renault automobilių surinkimas) – Maribore, Novo Mesto. Chemijos pramonės įmonių yra Celjėje, Hrastnike, Maribore, Kranjyje, farmacijos – Liublianoje (bendrovė LEK), Novo Mesto (KRKA). Tekstilės, siuvimo, odos pramonė plėtojama Maribore, Kranjyje, Ajdovščinoje, Celjėje, Novo Mesto, Tržičiuje, Domžalėse, medienos apdirbimo, popieriaus, poligrafijos – Liublianoje, Nova Goricoje, Kamnike, Maribore, Celjėje, Krško. Maisto pramonės įmonių yra visuose didesniuose Slovėnijos miestuose. Slovėnijos pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
2
Bioprodukcinis ūkis
vynuogynai Savinjos regione
Ariamoji žemė užima apie 33,5 %, vynuogynai – 3,3 %, sodai – 2,6 % Slovėnijos teritorijos. Geriausios sąlygos žemdirbystei plėtoti – Slovėnijos rytinėje dalyje. Auginama kviečiai, miežiai, kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai, apyniai. Sodininkystė; Slovėnijos šiaurinėje dalyje daugiausia auginama obelys ir slyvos, pietinėje dalyje – persikai, abrikosai, alyvmedžiai. Kalnų pietiniuose šlaituose auginami vynmedžiai. Slovėnijos augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Veisiama galvijai, avys, ožkos, kiaulės, naminiai paukščiai. Slovėnijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. Kertamas miškas; 2008 paruošta 2,99 mln. kubinių metrų medienos. Žvejyba; 2007 sugauta 2463 tonos žuvų ir kitų jūrinių gyvūnų; vidaus vandenyse daugiausia sugauta vaivorykštinių upėtakių, karpių, taip pat midijų, Adrijos jūroje – sardinių, ančiuvių.
3
4
5
Turizmas
Bledo ežeras
Postojnos urvas
2007 Slovėniją aplankė 2,68 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 2,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Italijos (13,6 %, 2008), Vokietijos (7,1 %), Austrijos (7,0 %), Kroatijos (3,9 %).
Labiausiai lankoma kurortai prie Adrijos jūros, Julijos Alpių ir Karavankų kalnai, slidinėjimo centrai (Kranjska Gora, Jesenicės, Bledas, Bovecas, Krvavecas, Planica), Triglavo nacionalinis parkas, Bledo ir Bohinjsko ežerai, Škocjano urvai, Postojnos urvas ir kiti urvai, Liublianos, Mariboro, Koperio senamiesčiai, pilys.
Transportas ir ryšiai
Slovėnijoje krovinių daugiausia pervežama geležinkeliais, keleivių – automobilių keliais. 2007 geležinkelių buvo 1228 kilometrai, iš jų 503 kilometrai elektrifikuoti. Geležinkeliai jungia Liublianą su Splitu, Zagrebu (abu Kroatijoje), Zalcburgu, Grazu (abu Austrijoje), Triestu (Italija), Pécsu (Vengrija). 2008 automobilių kelių buvo 38 925 kilometrai, iš jų 658 kilometrai – automobilių magistralės. Per Slovėniją eina svarbūs tarptautiniai plentai, jungiantys Vakarų Europos ir Balkanų pusiasalio bei Artimųjų Rytų miestus. Liublianos (Brnikos; pervežama 1,37 mln. keleivių per metus, 2011), Mariboro, Portorožo tarptautiniai oro uostai. Jūrų svarbiausias uostas – Koperis. 2008 buvo įregistruoti 7 laivai; prekybos laivyno tonažas 2126 bruto tonos. 2010 buvo 840 kilometrų dujotiekių, 5 kilometrai naftotiekių.
viadukų ir tunelių kelias ties Žice (Slovenske Konjice savivaldybė, Savinjos regionas)
Bankai
Slovėnijos centrinis bankas – Slovėnijos bankas (Banka Slovenije, įkurtas 1991, būstinė Liublianoje). 2012 veikė 19 universaliųjų (iš jų – 8 užsienio kapitalo) ir 3 specialieji (taupomieji) komerciniai bankai bei 3 užsienio bankų skyriai. Slovėnijos piniginis vienetas – euras, lygus 100 centų, įvestas 2007 vietoj Slovėnijos tolaro. Liublianos birža (Ljubljanska borza) įkurta 1989.
Užsienio prekyba
Slovėnijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2008)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2011 eksportuota prekių už 28,96 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 31,09 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama mašinos ir transporto įrenginiai, transporto priemonės, elektrotechnikos prietaisai, chemikalai, vaistai, maisto produktai. Importuojama daugiausia mašinos ir transporto įrenginiai, chemikalai, degalai, maisto produktai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2011 eksportavo į Slovėniją prekių už 37,7 mln. litų, importavo iš Slovėnijos – už 196,9 mln. litų.
2018, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva eksportavo į Slovėniją prekių už 44,101 mln. eurų, importavo iš Slovėnijos prekių už 109,816 mln. eurų.
2019 prekybos apyvarta tarp Slovėnijos ir Lietuvos sudarė 175,29 mln. eurų. Lietuva į Slovėniją eksportavo prekių už 43,04 mln. eurų (daugiausia gyvus gyvūnus, antžeminio transporto priemones ir jų dalis), importavo iš Slovėnijos už 132,25 mln. eurų (daugiausia farmacijos produktus). Slovėnijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2019 sudarė 12,53 mln. eurų.
Slovėnijos BVP struktūra (2008)
2271
-Slovėnijos pramonė; -Slovėnijos žemės ūkis; -turizmas Slovėnijoje; -Slovėnijos transportas; -Slovėnijos bankai; -Slovėnijos užsienio prekyba; -Slovėnijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Slovėnijos konstitucinė santvarka
Slovėnijos partijos ir profsąjungos
Slovėnijos ginkluotosios pajėgos