slúoksnis, plokščias, didelio ploto ir mažo storio bei aiškių ribų uolienų kūnas. Sluoksnis pasižymi gana vienoda uolienų mineraline, chemine ir organine sudėtimi, būdinga struktūra ir tekstūra, susidarymo sąlygomis; šiomis savybėmis skiriasi nuo žemiau ir aukščiau slūgsančių sluoksnių. Sluoksnį riboja du skirtingo amžiaus paviršiai – apatinė riba (sluoksnio padas) ir viršutinė riba (sluoksnio kraigas). Neišjudintoje sluoksnių storymėje žemiau slūgsantis sluoksnis yra senesnis už aukščiau slūgsantį. Vandens telkinyje susikaupusio vienaamžio sluoksnio sudėtis priklauso nuo vietos, aplinkos sąlygų ir prinešamos medžiagos kiekio, ji keičiasi (pvz., vienokia priekrantėje, kitokia – vandens telkinio centrinėje dalyje). Sluoksnio atmainos: klodas, lęšinis sluoksnis, danga ir kita. Stratigrafijoje su sluoksnio sąvoka susiję šie padaliniai: sluoksniai su fauna arba flora (išsiskiriantys iš kitų sluoksnių pagal juose esančią būdingą faunos arba floros rūšį ar gentį), vietovardiniai sluoksniai (turintys geografinius pavadinimus).
bazaltinės lavos (juoda) ir tufų sluoksniai Capelinhos ugnikalnio šlaite (Faialio sala, Azorų salynas)
1762