Słupsk (Slùpskas), miestas Lenkijos šiaurėje, Pamario vaivadijoje, abipus Słupios upės (teka į Baltijos jūrą), 18 km nuo Baltijos jūros. Turi apskrities teises.
Słupsk
87 660 gyventojų (2021).
Per Słupską eina Gdansko–Gdynės–Szczecino geležinkelis ir plentas. Baldų, odos ir avalynės, metalo gaminių, maisto (alaus, konditerijos), chemijos (plastikų), statybinių medžiagų, poligrafijos pramonė, transporto priemonių (miesto autobusų, sunkvežimių; Scania AB koncerno įmonė), medienos apdirbimo staklių, žemės ūkio mašinų, tiksliųjų prietaisų (svarstyklių) gamyba.
Słupsko laisvoji ekonominė zona (įkurta 1997). Didžiausia Lenkijoje žuvų mugė Święto Ryby. Turizmas. Pamario akademija (1969 įkurta aukštoji mokytojų mokykla, nuo 2000 – Pamario pedagogikos akademija, dabartinis pavadinimas nuo 2006), aukštoji Hanzos vadybos mokykla (įkurta 1995), aukštoji ūkio inžinerijos mokykla (įkurta 2003). Miesto viešoji biblioteka; Baltijos skaitmeninė biblioteka (sukurta 2008). Vidurio Pamario muziejus (pilyje ir pilies malūne), Baltijos šiuolaikinio meno galerija, Gintaro galerija. Naujasis, avangardinis Rondo, du lėlių teatrai; filharmonija Sinfonia Baltica.
Kasmetiniai tarptautiniai festivaliai: ES šalių lėlių teatrų, sportinio bridžo, meno festivalis Performance; Lenkijos pianistų, vargonų ir kamerinės muzikos, džiazo ir kiti festivaliai. Słupsko apylinkėse yra Słupios slėnio kraštovaizdžio parkas, šiauriau Słupsko (pajūryje) – Slovinų nacionalinis parkas (įkurtas 1967; 1977 UNESCO įtrauktas į pasaulio biosferos rezervatų tinklą), prie Słupios žiočių – Ustkos prekybos ir žvejybos uostas, pajūrio kurortas.
Architektūra
Išliko miesto sienos (14 a.–15 a. pradžia) su vartais (Malūno, perstatyti 1980, Naujieji, dabar galerija, abeji 14 a. pirma pusė) ir bokštais (vadinamasis Raganų, 14 a., perstatytas 1974, dabar galerija) fragmentų. Sakraliniai pastatai: katalikų Šv. Jackaus (13 a.), Šv. Mikalojaus (14 a., dabar biblioteka), Švč. Mergelės Marijos (14 a. antra pusė, atstatyta 1948), Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (1865), Šv. Otono (1873), evangelikų liuteronų Šv. Kryžiaus (1857–1906), buvusi sinagoga (1908). Kunigaikščių pilis (1507), Senasis bravoras (1857), paštas (1879), rotušė (1901), vaivadijos pastatas (1903).
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 1015. Miesto teisės suteiktos 1265 (patvirtintos 1310, 1313 ir vėliau). Priklausė Lenkijai, 1307–41 – Vokiečių ordinui, 1342–1648 – Pamario kunigaikštystės centras. 14–16 a. priklausė Hanzai, turėjo monetų kalybos teisę. Suklestėjo valdant Boguslavui X. 1630 užimtas ir nusiaubtas švedų kariuomenės. Po 1648 atiteko Brandenburgui (vokiškai vadintas Stolp). 1807 miestą užėmė Napoleono kariuomenė. 19 a.–20 a. pradžioje suklestėjo.
Per II pasaulinį karą veikė nacių koncentracijos stovykla, čia 1944–45 nužudyta 800 žmonių (daugiausia žydų). 1945 nacių Vokietijos kariuomenė sušaudė apie 50 lenkų civilių. 1945 miestą be mūšių užėmė ir centrą sudegino SSRS kariuomenė. 1975–98 Słupskas – vaivadijos, 19 a.–1975 ir nuo 1999 – apskrities centras.
Lietuviai
1944 ir po II pasaulinio karo Słupske apsigyveno lietuvių. Nuo 1962 veikia Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos (nuo 1992 Lenkijos lietuvių draugija) skyrius, 1974–87 buvo leidžiamas jo biuletenis. Lenkijos lietuvių draugijos skyriaus nariai prižiūri lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno žūties vietą Pszczelniko miške prie Myślibórzo (Vakarų Pamario vaivadija). 1993–95 Pamario akademijoje dėstė profesorius A. Grigelis.
Stolp; Štolpas