šlýnžemiai (Gleysols), sistematinė grupė nuolatos įmirkusių dirvožemių, susidariusių įvairiose dirvodarinėse uolienose (išskyrus aliuvines sąnašas). Profilyje glėjinės diagnostinės savybės yra iki 50 cm nuo paviršiaus dėl negiliai slūgsančio gruntinio vandens.
Šlynžemių didžioji dalis yra sunkieji dirvožemiai. Paviršiuje būna pilkšvasis, puveninis, durpiškasis A arba durpinis H diagnostinis horizontas. Profilyje arba šviežiai perlaužtų grumstelių paviršiuje vyrauja mėlyna, žalsva, pilkšva spalva. Gausu Fe, Mn konkrecijų. Maisto medžiagų pakanka, tik augalų šaknims trūksta deguonies. Juose gerai auga ryžiai, kitiems augalams šlynžemiai sausinami.
Užima apie 7,20 mln. km2 (5 % planetos dirvožemio dangos). Paplitę visose klimato zonose. Randami kartu su durpžemiais, jauražemiais, ledžemiais, salpžemiais. Daugiausia yra Šiaurės Rusijoje, Sibire, Kanadoje, Aliaskoje. Pasaulio dirvožemių sistematikoje šlynžemiai išskirti 1997.
Lietuvoje šlynžemiai užima apie 8,6 % dirvožemio dangos. Daugiausia jų nedideliais ploteliais yra žemiausiose reljefo vietose, įdubose. Skirstomi į 5 pogrupius: karbonatinguosius, įsotintuosius, neįsotintuosius, puveninguosius ir durpiškuosius šlynžemius. Nusausinti šlynžemiai yra derlingi.
190
Gleysols