slyvà (Prunus), erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 30 rūšių. Slyva paplitusi Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.
žydinti naminė slyva
Vasaržalis medis arba krūmas, dažnai su dygiais ūgliais. Lapai paprasti pražanginiai, su lapkočiu arba bekočiai, dantyti. Ant lapkočio ir lapų dantelių viršūnėse dažnai yra nektarinės. Žiedai susitelkę į pažastinius žiedynus po 3 arba pavieniai. Vainiklapiai 5, balti, kartais rausvi arba žalsvai gelsvi. Hipantija varpelio pavidalo. Vaisius – sultingasis kaulavaisis, dažnai su išilgine vagele. Kauliukas iš šonų plokščias, elipsiškas, lygus arba vagotas. Kai kurių rūšių slyvų vaisiai valgomi. Soduose dažnai auginama naminė slyva (Prunus domestica). Išvesta daug veislių, sukurta hibridų su kitų rūšių slyvomis (slyvos). Dekoratyviniuose želdynuose ir kolekcijose kartais auginamos amerikinė slyva (Prunus americana), juodoji slyva (Prunus nigra), japoninė slyva (Prunus salicina), siauralapė slyva (Prunus angustifolia), sodinė slyva (Prunus hortulana), usūrinė slyva (Prunus ussuriensis).
Slyvų vaisiai valgomi švieži, džiovinti, konservuoti, iš jų spaudžiamos sultys, gaminami marmeladai, džemai. Iš sėklų spaudžiamas aliejus naudojamas farmacijos ir kosmetikos pramonėje. Lietuvoje 1 rūšis savaiminė – dygioji slyva (Prunus spinosa). Reta, auga Lietuvos pietinės dalies didžiųjų ir vidutinio dydžio upių ir ežerų šlaituose. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (2021). Sulaukėjusi ir sparčiai plintanti vyšninė slyva (Prunus cerasifera) yra invazinė rūšis. Soduose dažnai auginama naminė slyva. Prie slyvos genties dažnai priskiriamos artimos erškėtinių šeimos slyvinių (Prunoideae) pošeimio gentys ir laikomos savarankiškais slyvos pogenčiais (pvz., migdolo gentis – Prunus subgentis Amygdalus, vyšnios gentis – Prunus subgenus Cerasus) arba slyvos genties sekcijomis (pvz., ievos gentis – Prunus subgenus Cerasus sect. Laurocerasus, abrikoso gentis – Prunus subgenus Prunus sect. Armeniaca).
dygiosios slyvos vaisiai
849