Småland (Smòlandas), istorinis regionas Švedijos pietuose. Apėmė dabartinį Kronobergo, didžiąją dalį Kalmaro ir Jönköpingo, dalį Hallando ir Östergötlando lenų. Didžiausi miestai (gyventojų 2018): Jönköpingas (98 000), Kalmaras (40 400), Växjö (69 000).
Istorija
Dabartinio Smålando teritorijoje žmonės gyveno jau akmens amžiuje (6000 pr. Kr.). Viduriniais amžiais jį sudarė 12 nepriklausomų (atskirą teisę turinčių) nedidelių žemių: Aspelandas, Finnvedenas, Handbördas, Kinda, Möre, Njudungas, Sevede, Tjustas, Tveta, Värendas, Vedbo ir Vista. Dėl Smålando neretai vyko Švedijos ir Danijos kariniai konfliktai (1611–13 Kalmaro karas). Apkrikštytas 11 a., iki 13 a. priklausė Lundo (tuomet valdė Danija) arkivyskupijai. Kalmaro miestas (įkurtas 12 a.) priklausė Hanzos prekybinei sąjungai; geležies eksporto centras. 1397 čia sudaryta Kalmaro unija. Smålande įvyko valstiečių sukilimų, sėkmingiausias iš jų buvo 1542–43 Dackeʼs sukilimas – sukilėlių vadas Nilsas Dacke kelis mėnesius faktiškai valdė didžiąją Smålando dalį. 1634 padalytas į Kalmaro ir Smålando, vėliau – Kalmaro, Jönköpingo ir Kronobergo grafystes. Jau vikingų laikais Smålande buvo kasama geležies rūda, geležies apdirbimas ir prekyba ja iki 19 a. buvo vienas pagrindinių jo gyventojų verslų (po žemdirbystės), vėliau plėtota medžio ir stiklo pramonė. 19 a. daugėjo gyventojų, gilėjo skurdas, kilo badas. 19 a. antroje pusėje apie 200 000 Smålando gyventojų emigravo į Šiaurės Ameriką.