smarãgdas (gr. smaragdos), silikatų klasės mineralo berilo atmaina Al3Be2[Si6O18], turinti chromo oksido priemaišų; brangakmenis. Kristalai heksagoninės singonijos, trumpų arba ilgesnių stulpelių (2–5 cm) formos. Būna vanadžio, magnio, geležies priemaišų. Spalva nuo šviesiai iki sodriai žalios (intensyvumas priklauso nuo chromo kiekio); ultravioletiniuose spinduliuose raudonas. Skaidrus (būna neskaidrių kristalų). Bruožas (miltelių spalva) baltas. Blizgesys stiklo. Neskalus. Lūžis kriauklėtas, nelygus. Kietumas 7,5–8. Tankis 2670–2780 kg/m3. Trapus. Susidaro per kontaktinio metamorfizmo procesus – pneumatolitinius, hidroterminius. Randamas pegmatituose, greizenuose, skalūnuose, dūlėjimo plutoje. Vieni didžiausių smaragdų rasti Kolumbijoje (7025 karatų Emilija) ir Rusijoje (3362 karatų Slavnyj uralskij). Stambesni nei 5 karatų, intensyvios spalvos, be defektų smaragdo kristalai vertinami labiau už deimantą.
smaragdo kristalai (Muzo kasykla, Kolumbija)
Smaragdo telkinių yra Australijoje, Brazilijoje, Indijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kolumbijoje, Pakistane, Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje (Urale), Tanzanijoje, Zambijoje. Gaminamas ir sintetiniu būdu (Austrijoje, Japonijoje, Rusijoje).
smaragdas